kiaukara

Kiaukara – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didžiulį, netvarkingą krūvą ar kaupinį (dažniausiai apie daiktus, rūbus, popierių ir pan.).

Pavyzdžiai:
1. Kambaryje susidarė kiaukara nesutvarkytų drabužių.
2. Ant stalo – visa kiaukara dokumentų.
3. Vaikai sukrovė žaislų kiaukarą.
4. Po stalčiumi guli kiaukara laikraščių.

Sinonimai: krūva, kaupinys, rietuva, šūdsąvartas (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kiaukara' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kiaukara – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didžiulį, netvarkingą krūvą ar kaupinį (dažniausiai apie daiktus, rūbus, popierių ir pan.). Pavyzdžiai: 1. Kambaryje susidarė kiaukara nesutvarkytų drabužių. 2. Ant stalo – visa kiaukara dokumentų. 3. Vaikai sukrovė žaislų kiaukarą. 4. Po stalčiumi guli kiaukara laikraščių. Sinonimai: krūva, kaupinys, rietuva, šūdsąvartas (šnek.).