Kiaugždas – tai retas, senas žodis, reiškiantis šnabždesį, šnibždesį, šlamėjimą (tylų, neaiškų kalbėjimą, murmėjimą).
Pavyzdžiai:
1. Iš gretimos kambario sklido tylus kiaugždas.
2. Senelės kiaugždas prie židinio buvo raminantis.
3. Tik kiaugždas ir pietų garsai girdėti miške.
Pastaba:
Šis terminas dažniausiai sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse, kasdienėje kalboje vartojamas labai retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.