Kėvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šulinį ar duobę, kurioje kaupiasi vanduo (pvz., lietaus, tirpstamo sniego). Dažniausiai vartojamas apie purvyną, balą, nederlingą, užmirkusią vietą.
Pavyzdžiai:
1. Po lietaus kelias virtęs kėve.
2. Ten, kur žemė žema, susidaro kėvės.
3. Arklys įkrito į gilią kėvę.
Sinonimai: bala, liūnas, purvynas, klanas (tarmiškai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.