x
kėto|ti, kėtoja, kėtojo
1. sklaidyti, draikyti: Skvernus kėtoti Siūlus kėtoti
2. skeryčioti, skėsčioti: Rankomis kėtoti sngr.: Nesikėtok kalbėdamas. kėtojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.