Kerežai – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „krikščionys“, dažniausiai vartojamas istoriniame kontekste ar tautosakoje, ypač kalbant apie krikščioniškąją pasaulėžiūrą ar tikėjimą, priešpriešinant pagoniškajai tradicijai.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose tekstuose:
„Kerežai atėjo į žemę su kryžiumi ir knyga.“
2. Tautosakoje:
„Seniai kerežai sakydavo: kas meluoja, tas velnią šaukia.“
3. Priešpriešos su pagonimis kontekste:
„Prieš kerežus čia garbino gamtos dievus.“
Trumpai:
Terminas siejamas su krikščionybe, dažnai naudojamas liaudies ar istorinėje kalboje, norint pabrėžti religinį skirtumą nuo senųjų tikėjimų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.