kelvuogė

Kelvuogė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis keliaujančią, klajojančią, nekantrią moterį (dažniausiai vartojamas šiek tiek senstelėjusio ar regioninio atspalvio).
Kilęs iš žodžių junginio „kelti vogę“ (t. y. nešti savo turtą / daiktus).

Pavyzdžiai:
- Seniau ją vadino kelvuoge – niekur ilgai neužsisedėdavo.
- Kaip tikra kelvuogė, ji per metus tris kartus persikraustė.

Sinonimai: klajoklė, nekanti moteris, nekramtytė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kelvuoge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kelvuogė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis keliaujančią, klajojančią, nekantrią moterį (dažniausiai vartojamas šiek tiek senstelėjusio ar regioninio atspalvio). Kilęs iš žodžių junginio „kelti vogę“ (t. y. nešti savo turtą / daiktus). Pavyzdžiai: - Seniau ją vadino kelvuoge – niekur ilgai neužsisedėdavo. - Kaip tikra kelvuogė, ji per metus tris kartus persikraustė. Sinonimai: klajoklė, nekanti moteris, nekramtytė.