Kelvaltė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kelio atšaką, šakutę, sankryžą arba pakelę (mažesnį keliuką, atsišakojantį nuo pagrindinio kelio). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Už miško prasidėjo siaura kelvaltė į kaimą.
2. Suklydome – pasukome ne pagrindiniu keliu, o kelvalte.
3. Po kelvaltes ir takeliais išsibarsčiusios sodybos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.