keltinė

Keltinė – tai baltų šventė, žyminti vasaros vidurį (apie birželio 24 d.), sutampanti su Joninėmis. Ji siejama su saulės, vaisingumo, gydymo ir gaiviųjų jėgų šventėmis.
Pagrindinės tradicijos:
- Ugnies šventimas – laužai, šokiai per ugni, deginami ritualiniai vainikai.
- Gydymo ir apsaugos ritualai – rinktos žolės (ąžuolas, rasos, šilagėlės) turėjo gydomųjų savybių.
- Gamtos magija – ieškota paparčio žiedų, maudymasis rasotoje.

Pavyzdžiai:
1. Lietuvoje – švenčiamos Joninės su laužais, giesmėmis, vainikų pynimu.
2. Keltų kultūroje – panaši šventė Litha arba Vasaros saulėgrįža, garbinant saulės dievus.

Trumpai: keltinė – senovės baltų vasaros saulėgrįžos šventė, artima Joninėms, kurios metu buvo atliekami ugnies, gydymo ir gamtos ritualai.

Įrašas
Paaiškinimas	Keltinė – tai baltų šventė, žyminti vasaros vidurį (apie birželio 24 d.), sutampanti su Joninėmis. Ji siejama su saulės, vaisingumo, gydymo ir gaiviųjų jėgų šventėmis. Pagrindinės tradicijos: - Ugnies šventimas – laužai, šokiai per ugni, deginami ritualiniai vainikai. - Gydymo ir apsaugos ritualai – rinktos žolės (ąžuolas, rasos, šilagėlės) turėjo gydomųjų savybių. - Gamtos magija – ieškota paparčio žiedų, maudymasis rasotoje. Pavyzdžiai: 1. Lietuvoje – švenčiamos Joninės su laužais, giesmėmis, vainikų pynimu. 2. Keltų kultūroje – panaši šventė Litha arba Vasaros saulėgrįža, garbinant saulės dievus. Trumpai: keltinė – senovės baltų vasaros saulėgrįžos šventė, artima Joninėms, kurios metu buvo atliekami ugnies, gydymo ir gamtos ritualai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.