"Kelniuotis" – veiksmažodis, reiškiantis nevalingai drebėti, virpėti (dažniausiai dėl šalčio, baimės, susijaudinimo ar ligos).
Pavyzdžiai:
1. Nuo šalčio:
Vaikas ėmė kelniuotis stovėdamas prie upės.
2. Nuo baimės:
Prieš egzaminą jis pradėjo kelniuotis.
3. Nuo susijaudinimo:
Klausydama naujienos, ji visą kūną kelniavo.
4. Nuo ligos:
Karščiuojantis vaikas kelniavo lovoje.
Sinonimai: drebėti, virpėti, trūkčioti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.