Kelmuotumas – tai medžio savybė leisti iš kelmo (likusio po kirtimo) augti nauji ūgliai (atžalos).
Pavyzdžiai:
- Beržai, drebulės, gluosniai – lengvai kelmuoja.
- Pušys, eglės – paprastai nekelnuoja.
- Prakirtime – iš beržo kelmo gali išaugti krūma, ne medis.
Praktinė reikšmė: naudojama miško atkūrimui, žolinių žaliavų gavybai (pvz., gluosnio šakelės).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.