kebeklis

Kebeklis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, negyvenamą pastatėlį (pvz., sandėliuką, trobelę, tvartelį), dažniausiai vieno kambario, paprastos konstrukcijos, naudojamą laikinai ar ūkinėms reikmėms.

Pavyzdžiai:
1. _Sode turime seną kebeklį, kuriame laikome daržinius įrankius._
2. _Miške stovėjo medinis kebeklis – kadaise ten buvo laikomi medienos kirpėjų įrankiai._
3. _Pakelėje pamatėme apleistą kebeklį su nugriuvusia stogu._

Sinonimai: pastogė, trobelė, sandėliukas, tvartas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kebeklis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kebeklis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, negyvenamą pastatėlį (pvz., sandėliuką, trobelę, tvartelį), dažniausiai vieno kambario, paprastos konstrukcijos, naudojamą laikinai ar ūkinėms reikmėms. Pavyzdžiai: 1. _Sode turime seną kebeklį, kuriame laikome daržinius įrankius._ 2. _Miške stovėjo medinis kebeklis – kadaise ten buvo laikomi medienos kirpėjų įrankiai._ 3. _Pakelėje pamatėme apleistą kebeklį su nugriuvusia stogu._ Sinonimai: pastogė, trobelė, sandėliukas, tvartas.