kaunia

Kaunia – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gailestį, užuojautą, atjautą arba liūdesį, sielvartą. Dažniausiai vartojamas kaip jausmo išraiška.

Pavyzdžiai:
1. Jausmas:
“Sergejui užėmė kaunią, matydamas vaiko ašaras.”
(Jam kilo gailestis / užuojauta.)

2. Sielvarto išraiška:
“Širdį kamso kaunia dėl prarastų svajonių.”
(Kamso liūdesys / sielvartas.)

3. Retesnis pavartojimas (kaip daiktavardis):
“Jos akyse blėso kaunia.”
(Rodėsi liūdesys / užuojauta.)

Trumpai:
„Kaunia“ – poetiškas ar literatūrinis žodis, artimas gailesčiui, užuojautai ar sielvartui.

Įrašas
Paaiškinimas	Kaunia – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gailestį, užuojautą, atjautą arba liūdesį, sielvartą. Dažniausiai vartojamas kaip jausmo išraiška. Pavyzdžiai: 1. Jausmas: “Sergejui užėmė kaunią, matydamas vaiko ašaras.” (Jam kilo gailestis / užuojauta.) 2. Sielvarto išraiška: “Širdį kamso kaunia dėl prarastų svajonių.” (Kamso liūdesys / sielvartas.) 3. Retesnis pavartojimas (kaip daiktavardis): “Jos akyse blėso kaunia.” (Rodėsi liūdesys / užuojauta.) Trumpai: „Kaunia“ – poetiškas ar literatūrinis žodis, artimas gailesčiui, užuojautai ar sielvartui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.