"Kaulgėla" – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis šulinio ar šulinėlio dugną (dažniausiai kalbant apie seklą, neveikiančią ar užsipylusią duobę).
Pavyzdžiai:
1. "Senasis šulinys jau seniai išdžiūvęs – kaulgėla matosi."
2. "Iškastas šulinėlis buvo negilus, o kaulgėla – akmenų pilna."
Pastaba: Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.