Kaukelis – tai mažybinė žodžio kaukė forma, reiškia mažą kaukę arba kaukutę. Dažniausiai vartojama vaikų kalboje arba kalbant apie dekoratyvines, žaislines kaukes.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Vaikas užsidėjo šviesų kaukelį per karnavalą.“
2. Perkeltinė reikšmė (metafora):
„Apsimetinėjimas yra jo apsauginis kaukelis.“ (čia – simbolis slėpties, apsaugos)
3. Žaislas ar dekoracija:
„Nupirkau vaikui gražų kaukelį su sparnais.“
Trumpai: maža kaukė, dažnai vaikiška ar dekoratyvi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.