kaukaruotumas
Kaukaruotumas – tai reljefo savybė, kai vietovę sudaro daug smulkių, aukščiu ir forma artimų kalvų (kaukarių), be ryškaus pagrindinės kalnagūbrio ar slėnių tinklo.
Pagrindiniai bruožai:
- Nereguliarus, chaotiškas kalvų išsidėstymas.
- Būdingas seniems, erozijos išlygintiems kalnų masyvams.
- Dažnas ledyninės ar vodnį erozijos poveikis.
Pavyzdžiai Lietuvoje:
- Aukštaičių aukštuma (ypač Utenos, Zarasų apylinkės).
- Žemaičių aukštuma (Rietavo, Telšių kraštovaizdis).
Pavyzdžiai užsienyje:
- Suomijos kalvagūbris (senovinės kalvos).
- Appalačų kalnai (JAV) – eroduoti regionai.
Trumpai: tai "kalvotas, bet ne kalnuotas" kraštovaizdis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.