Karūžas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kepurę, skrybėlę (dažniausiai aukštą, iš pūkų, kailio ar audinio).
Pavyzdžiai:
1. Senelis ant galvos užsidėjo kailinį karūžą.
2. Žiemą moterys nešiojo aukštus karūžus iš audinio.
3. Ežys – tai jo adatų karūžas. (metaforiškai apie ežio adatas)
Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.