karšė́ti, -ė́ja, -ė́jo, káršėti, -ėja, -ėjo. karšti 1: Reiks man par taũ karšė́ti.
iškaršė́ti.
1. iškaršti, nusenti: Senis iškaršė́jęs ilgai ir mirė.
2. išdžiūti, suliesėti: Jis toks plonas, išsikaršėjęs. Višta išsikaršė́jusi beperėdama.
nukaršė́ti.
1. nusenti, nukaršti: Ir nukaršėjęs amžiumi numirė.
2. labai nunokti: Nukáršėjo (pernokę išbyrėjo) visi miežiai, tik beliko stambai.
prikaršė́ti. labai pribręsti, nunokti: Varpos miežių čystai prikáršėjusios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.