x
kargúoti, -úoja, -ãvo. sunkiai kvėpuoti: Prieš smertį ligonis kargúoja, jau mirs. Tas senis labai kargúoja. Vaikas visą naktį kargavo. Kargúoja kaip vištelis užsirijęs. Vaikeliui visas kaklas užimtas, vos vos karguoja. Turbūt daug burnoj seilių, kad vaikas kargúoja. Kažkaip iš krūtinytės [vaikas] kargúoja. Gal užspringus karvė, kad taip karguoja traukdama (kvėpuodama) . Ligonis taip kargãvo, kad net kitame kambary girdėjos. Višta, kai sušyla, kad kargúoja, tai kargúoja. Kūdikis liovėsi verkęs ir tik kargavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.