Karbačius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis botagą (pilką, rimbą), t. y. trumpą arba ilgą rąstą su odiniu ar lyniniu pabaigalu, naudojamą gyvuliams varyti arba kaip smūginį ginklą.
Pavyzdžiai:
1. Arklius kūrė karbačiais.
2. Senovėje karbačius naudojo ir kaip ginklą.
3. Kumelė nuvyko tik girdėjus karbačia trūkčiojimą.
Sinonimai: botagas, rimbas, paltikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.