Karapūzas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis tuščiavidurį, lengvą daiktą (pvz., tuščią riešutą, tuščią grūdą) arba tuščiai kalbantį, nieko vertą žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Tas riešutas buvo karapūzas – viduje nieko nebuvo.
2. Neklausyk jo, jis tik karapūzas kalba.
3. Pirkau melioną, o jis pasirodė karapūzas.
Sinonimai: tuščiaviduris, niekšas (žmogui), tuščias.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.