.
karãnyti-ija (-yja), -ijo
1. naikinti. karenyti 1: Šitie vaistai labai musias karãnija. Baltosios žąsys visus gaigalus baigia karanyt.
2. keikti: Karãnyte prasikarãnijo bobos, t. y. prasikeikė.
atsikarãnyti atsikratyti: Jau aš atsikarãnyjau nuo to sukčiaus. Nežinau pats, kaip tos mergos atsikarãnyti.
iškarãnyti. išnaikinti: Kad juos iškarãnytų! Išraukim tuos krūmus, iškarãnykim kap nors. Nemožna iškaranyt dirgėlių iš patvorio. Į rudenį visos musės išsikarãnys. O kad tu išsikarãnytai!
nukarãnyti.
1. nugalėti, išstumti iš apyvartos: Bekonai visas senąsias kiaules nukaranijo.
2. nukankinti, nuvarginti: Nukarãnijo piemenuką.
prasikarãnyti. prasikeikti.
prikarãnyti. pribarti, pribausti: Prikaranyk kažna kap, jis nebūna namie.
užkarãnyti. išbarti, nubausti: Nor tu jį geriausiai užkarãnyk, vis tep pasakys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.