Karalpalaikis – tai istorinis terminas, reiškiantis karaliaus kariuomenės kareivį arba paprastą kariu, kuris tarnaudavo karaliui viduramžiais (dažniausiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje). Jie buvo išlaikomi karališkosios iždos sąskaita ir sudarė nuolatinę karaliaus kariuomenės dalį.
Pavyzdžiai:
- Karalpalaikiai sudarė pagrindinę karaliaus įgulą pilyse.
- LDK karaliaus (pvz., Žygimanto Augusto) karalpalaikiai dalyvaudavo mūšiuose prieš Kryžiuočius ar Maskvos didžiąją kunigaikštystę.
- Istoriniuose dokumentuose minimi kaip „milites regis“ (karaliaus kariai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.