karaliūnaitis

Karaliūnaitis – tai žodis, reiškiantis karaliaus palikuonį, įpėdinį ar sūnų (dažniausiai vaikų kalboje ar poetiniame kontekste).

Pavyzdžiai:
1. Pasakoje karaliūnaitis išgelbėjo užburtą princesę.
2. „Kur tu bėgi, karaliūnaiti?“ – juokaudama šaukė motina sūnui.
3. Liaudies dainoje karaliūnaitis keliauja pasauliu.

Trumpai: Tai poetiškas ar švelnus karaliaus sūnaus sinonimas, vartojamas pasakose, dainose ar šnekamojoje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'karaliunaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Karaliūnaitis – tai žodis, reiškiantis karaliaus palikuonį, įpėdinį ar sūnų (dažniausiai vaikų kalboje ar poetiniame kontekste). Pavyzdžiai: 1. Pasakoje karaliūnaitis išgelbėjo užburtą princesę. 2. „Kur tu bėgi, karaliūnaiti?“ – juokaudama šaukė motina sūnui. 3. Liaudies dainoje karaliūnaitis keliauja pasauliu. Trumpai: Tai poetiškas ar švelnus karaliaus sūnaus sinonimas, vartojamas pasakose, dainose ar šnekamojoje kalboje.