kapočius

.
kapõčius (кaпaч, kopacz).

1. žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį: Buvo pasiliecavoję kapõčiais: kur rasdavo numirėlius, vilkdavo, kavodavo. Jis kapočių neklausė, kas taip grãbą išdabino.

2. kas tvenkinius, kūdras kasa.

3. kas griovius kasa, grioviakasys: Parsivedžiau kapõčių, kad ravą iškastų. Kapočiai iškasė grabę. Šį ežerėlį, sako, kapõčiai iškasė.

4. stepių erelis.

5. toks vabalas, duobiakasys (Necrophorus vespillo).

6. kauptukas, kapstukas: Tokiais kapočė̃liais bulves apžardė. Kaip ateisi bulvių kasti, atsinešk ir kapočėlį. Bul'bas apkasinėjam kapočėliais, kapčeliais.

7. trečioji paveiksluota korta, kojinis, valetas: Dar turėjęs trupų kapočių! Neduok jam pinigų, ale duok vynų kapočiuką.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kapocius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x