Kampaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kampą, kąlą, atokią ar užkampę vietą. Dažnai vartojamas perkeltine prasme, nusakant atskirtą, nuošalų ar nepastebimą erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Tvirtovės kampai ir kampaičiai buvo pilni slaptų praėjimų. (tiesioginė prasmė)
2. Gyvenime pasislėpęs savo kampaičiu, beveik nesisocializavo. (perkeltinė prasmė)
3. Knygų lentynos stovėjo kambario kampaičiuose. (vietos nurodymas)
Sinonimai: užkampis, kąlas, kampas, atokvėpis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.