Kambarininkas – istorinis terminas Lietuvoje, reiškęs:
1. Reikšmė:
Valstybinės tarnybos pareigūnas LDK, atsakingas už valdovo (kunigaikščio, karaliaus) gyvenamuosius ir reprezentacinius patalpus – jų tvarkymą, aprūpinimą, svečių priėmimą.
2. Pavyzdžiai:
- Administracinis: Kambarininkas rūpinosi rūmų reikmenimis (baldai, kilimai, šildymas).
- Ceremoninis: Organizuodavo karališkuosius pietus arba svečių apgyvendinimą.
- Asmeninis: Kartais – artimas valdovo patikėtinis, dalyvaudavo politiniuose darbuose.
Trumpai: Tai buvo rūmų ūkio vadovas ir ceremonijų organizatorius, panašus į dvaro maršalką ar rūmininką. Pareigybė egzistavo nuo XV a. iki LDK pabaigos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.