Kalvapalaikė – tai istorinis terminas, reiškiantis baudžiauninko, kuris dirbo kalvoje (kalvijoje) ir buvo priskirtas prie tam tikro dvaro ar dvarininko.
Reikšmė:
Tai baudžiauninkas, atlikęs įvairius metalo apdirbimo darbus (pvz., kalti arit, pjautuvus, nagus) dvaro reikmėms. Jis buvo laisvesnis už paprastą valstietį, bet vis tiek priklausė nuo dvarininko.
Pavyzdžiai:
1. Dvaro inventoriuje minimas kalvapalaikė, kuris rūpinosi visais metalo dirbiniais.
2. Kalvapalaikė turėjo tarnauti dvarui kelias dienas per savaitę, likusį laiką dirbdamas savo ūkyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.