Kaliūtė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, prastą ar nuosėdų kambarį, dažniausiai rūsyje arba po pagrindine patalpa.
Naudojamas kalbant apie tamsų, drėgną, nepatogų ar apleistą erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Senam name buvo tamsi kaliūtė, kurioje laikėme bulves.
2. Kaimo parduotuvėje prekės saugomos kaliūtėje po grindimis.
3. Vaikystėje bijojome lipti į tą bauginančią kaliūtę.
Sinonimai: požemis, rūsys, palėpė (bet palėpė – viršuje), užkampis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.