kalatauka

.
kalatáuka (кoлoтoвкa).

1. medinis indas sviestui mušti, muštuvis: Dėl sviesto mušimo kalatáuka, t. y. kerna. Mūsų kalatáuka perdžiūvus. Be šilto vandens kalatáukos neišplausi. Pusę kalataukos primušiau sviesto. Eik paskolint kalataukos, reikės sviestą mušti. Vakar, bemušant sviestą, kalataukai sprogo lankas. Atnešk man kalatáuką, šiandie sviestą mušime. Kas ten ir šeimininkė, jeigu tokioj sugriuvusioj kalatáukoj sviestą muša. Sviestas tebėra kalatáukoje. Kol pieninių nebuvo, tad daugybę sviesto sumušdavo kalataukose. Mums padarė naują kalataukaĩtę.

2. muštuvio dalis (skritulys ir kotelis): Bemušant sviestą, kalatauka nulūžo.

3. menturis: Kalatauka tai trumpa lazdutė šakotu galu plakt valgiui. Sulūžo kalatauka, negalėsme košės virt.

4. prasta trobelė; bet koks suiręs daiktas: Ei, tavo vežimas tikra kalatauka.

5. sudribusi mergina: O tu, merga kalatáuka, kam sulaukei žilą plauką!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalatauka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x