Kabyklas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinį namą ar trobelę, ypač prastomis sąlygomis ar nuosėdžiams. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant nuolaužas, skurdą.
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovėjo senas kabyklas, kurį vėjas galėjo išgriauti bet kuriuo momentu.
2. Vietoj namo jis pastatė tik medinį kabyklą.
3. Kaimo pakraštyje liko keli apleisti kabyklai.
Sinonimai: lūšna, trobelė, lūšnelė, baraka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.