jusnis

Jusnis – tai žargoninis žodis, reiškiantis nepagrįstą skundą, nusiskundimą, verkšlenimą ar vaizduotės produktą. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje norint pabrėžti, kad skundas yra perdėtas ar be reikšmės.

Pavyzdžiai:
1. Nustok teikti jusnius, pats kaltas, kad vėlavai.
(Nustok skųstis be pagrindo.)
2. Tas jo jusnis apie darbą niekam neįdomus.
(Tas jo nepagrįstas nusiskundimas.)
3. Visą dieną girdime jos jusnius apie orą.
(Nuolatinis verkšlenimas dėl menkniekių.)

Kilmė: greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žargo („явось“ – tai, kas išgalvota), Lietuvoje paplito po 1990-ųjų.

Įrašas
Paaiškinimas	Jusnis – tai žargoninis žodis, reiškiantis nepagrįstą skundą, nusiskundimą, verkšlenimą ar vaizduotės produktą. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje norint pabrėžti, kad skundas yra perdėtas ar be reikšmės. Pavyzdžiai: 1. Nustok teikti jusnius, pats kaltas, kad vėlavai. (Nustok skųstis be pagrindo.) 2. Tas jo jusnis apie darbą niekam neįdomus. (Tas jo nepagrįstas nusiskundimas.) 3. Visą dieną girdime jos jusnius apie orą. (Nuolatinis verkšlenimas dėl menkniekių.) Kilmė: greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žargo („явось“ – tai, kas išgalvota), Lietuvoje paplito po 1990-ųjų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.