Juozažolė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis vaistinį augalą arba žolę, naudojamą gydymui. Kilęs iš žodžių junginio „juodas + žolė“ (istorinėje kalboje „juoza“ reiškė „juodą“ spalvą arba tam tikrus augalus), tačiau dabar vartojamas plačiau, apibūdinant vaistines žoles apskritai.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Senelė rinko juozažoles savo sode ir darydavo arbatas.
2. Tradicinis gydymas juozažolėmis dar išlaikomas kaimuose.
3. Ši knyga aprašo įvairias juozažoles ir jų naudą sveikatai.
Trumpai: Juozažolė – vaistinė žolė, naudojama liaudies medicinoje ar fitoterapijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.