juom

"Juom" – senasis lietuvių kalbos įvardžio jis (vyr. g., vienaskaita) naudininko linksnis. Dabar vartojamas jam.

Pavyzdžiai:
1. Senovinis: "Duok juom knygą" (dabar – "duok jam knygą").
2. Frazė: "Juom būtent" (reiškia "būtent jam").
3. Literatūroje: Sutinkamas senuosiuose raštuose, tautosakoje.

Trumpai: Istorinis žodis, reiškiantis "jam".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'juom' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Juom" – senasis lietuvių kalbos įvardžio jis (vyr. g., vienaskaita) naudininko linksnis. Dabar vartojamas jam. Pavyzdžiai: 1. Senovinis: "Duok juom knygą" (dabar – "duok jam knygą"). 2. Frazė: "Juom būtent" (reiškia "būtent jam"). 3. Literatūroje: Sutinkamas senuosiuose raštuose, tautosakoje. Trumpai: Istorinis žodis, reiškiantis "jam".