Jungtavainikiai – tai kalbos dalis, jungiančios sakinių dalis arba sakinius, bet neįeinančios į jų sintaksinę struktūrą (pvz., nėra nario). Jie išreiškia loginius, priežastinius, laiko ar kitokius ryšius.
Pavyzdžiai:
- ir, bei, o, bet, arba, tačiau – jungia homogeninius narius ar sakinius.
- kad, nes, jei, kol, nors – jungia papildomus ar šalutinius sakinius.
- taigi, todėl, vadinasi – rodo priežastinį-pasekminį ryšį tarp sakinių.
Trumpai: Jungtavainikiai – tai jungiamieji žodžiai, nurodantys ryšį tarp sakinių ar jų dalių, bet neturintys savarankiškos sintaksinės reikšmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.