"Juktas" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "porą, dvejetą, du kartu sudarančius visumą" (pvz., jautukų, batų, pirštinių). Dažniausiai vartotas kalbant apie porinius daiktus.
Pavyzdžiai:
1. "Nusipirkau naujų batų, bet vienas juktas greitai suplyšo."
2. "Ieškokite pirštinių jukto – vienerios čia palikta."
3. "Senovėje avį ir ožką vadino 'avis ir ožys juktu'."
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.