"Jaunitėlis" – tai mažybinė, švelniai juokingu ar meiliu tonu vartojama forma nuo žodžio jaunietis (jaunuolis). Nurodo labai jauną, net patį jauniausią vaikiną ar berniuką, dažnai pabrėžiant jo jaunystę ar nepatirtį.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų šeimoje jis vis dar laikomas mažuoju jaunitėliu, nors jau paauglys.
2. Koks mielas jaunitėlis! Tik pradėjo eiti į mokyklą.
3. Teatrą užėmė energingi jaunitėliai – vaikų teatro studijos mokiniai.
Trumpai:
Tai meilus ar švelnus žodis labai jaunam berniukui, dažnai vartojamas šeimoje ar šiltai emociškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.