jaunitė̃lis, -ė. jaunitelỹs, -ė̃. jaunìtelis. jaunỹtelis. jaunytė̃lis. labai jaunas: Vaikas dar jaunitelis. Buvo tat jaunitėlė, aukšta mergaitė. Atlėkė dvyleka ančių, nusileidė ant žemės jaunitelės, skaisčios mergaitės. Nors tebėr jaunitelė, tačiau girdėjau peršant jau kažin kokiam tėvynaičiui. Tos kirmys aplink jaunitelius dygelius. Ir atjojo du berneliu, abu gražiu, jauniteliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.