jaukinys

Jaukinys – tai kalbos dalis, nurodanti daiktų ar reiškinių jauką (kokybę, būseną, savybę), bet vartojama kaip daiktavardis.
Jis atsako į klausimus kas? ir turi daiktavardžio gramatines formas (linksnius, skaičius).

Pavyzdžiai:
- Gėris (pvz., "Žmogaus gėris mane nustebino")
- Šaltis ("Šaltis ėmė stingti kojas")
- Tamsa ("Tamsa apėmė kambarį")
- Jaunystė ("Prisimenu savo jaunystę")
- Tyla ("Tyla buvo gniaužianti")

Trumpai: Jaukinys – kokybės ar būsenos pavadinimas, elgiamasi kaip su daiktavardžiu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'jaukinys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Jaukinys – tai kalbos dalis, nurodanti daiktų ar reiškinių jauką (kokybę, būseną, savybę), bet vartojama kaip daiktavardis. Jis atsako į klausimus kas? ir turi daiktavardžio gramatines formas (linksnius, skaičius). Pavyzdžiai: - Gėris (pvz., "Žmogaus gėris mane nustebino") - Šaltis ("Šaltis ėmė stingti kojas") - Tamsa ("Tamsa apėmė kambarį") - Jaunystė ("Prisimenu savo jaunystę") - Tyla ("Tyla buvo gniaužianti") Trumpai: Jaukinys – kokybės ar būsenos pavadinimas, elgiamasi kaip su daiktavardžiu.