x
jaudùs, -ì.
1. kuris geba reaguoti į išorinius jaudinimus.
2. kuris jaudina, jaudinantis: Atėjo jaudus pavasarėlis.
jaũdžiai. Jurai! – jaudžiai šūktelėjo ji.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.