įžysti

žýsti, -ta, žýdo.

1. imti žydėti, skleisti žiedus: Gėlės jau žýsta. Kai rugiai žýsta, tai i baravyką randi, i paberžį. Jau bulbos žýsta. Šventam Jone žydo rūtos. Žýdo jau [chrizantemos] i sušalo. Kur lelijos pasodinta – … kur žiedai nežydę skinta. Per lankelę jojau, lanko [je] žolės žýsta, žýsta žýsta žolelės, balti dobilėliai. Sėjau rūtą – nedygo nedygo, lelijėlė nežydo nežydo. Rūta mėta nedygo, lelijėlė nežýdo, šalavijus be lapų. Nuskynei rūtelę nežydusią, išleidai dukrelę neužaugusią. Žydo rūta, žydo mėta, žydo lelijėlė, žydo mano jaunos dienos kaip žalia rūtelė. Sodai va tiktai pradeda žýsti.

2. būti gražiam, skaisčiam: Visa va va tik kai kvietkas žýsta, jauna [mergaitė],
matai.
apžýsti. nustoti žydėjus: Apižystu, žydėt paliauju.
atžýsti. nužydėjus vėl pražysti: Nebatžysta gėlelė, kur težydi tik kartą. atgyti: Ir atžydo mėsa mano, ir iš valios mano išpažinsiu jamui.
įžýsti.

1. sužydėti, pražysti: Kap įžýsta liubinai, tai juos užaria. Jau inžýdo žolynai, jau pavasaris. Kap anžýsta vilko plaukai, tada šienauna. Inžydo rūtelė daržely, an viso darželio pakvipo. Kalėdų rytą rožė inžýdo, lėlio kalėda, kalėda. Kap anksti jurginai inžýdo. Bezas baltais žiedeliais nuog kosulio, kap anžýsta. Jau kaniušina anžýdo, tai jau ryt možna bus šienaut. Bėga kraujeliai iš ma [no] veidelio, kap roželė inžydo.

2. supelėti: Jau duona suvis anžýdo.
išžýsti.

1. pradėti žydėti : Kap tik išžýsta, i parduodu pivonijas.

2. išeiti žiedais.
nužýsti. nužydėti: Aš trokštu gėlių, kurios niekados nenužýsta. Alyvos jau nužýdę. Kap regi žolynai nužýdo. Kaip nužýsta koks kvietkas, tai tuoj reikia sutvarkyt, nupjaut.
pažýsti. pražysti: Bumboraitės dar nepažýdę.
pražýsti.

1. pradėti žydėti : Žyste pražýdo žiedas ir žydės. Rugiai jau pražýdo. Jau pražýdo aviečios. Papartis pražýsta i vėl pražūna. Kai liepos pražýsta, tai kai an kiemo išeini, tai atrodo, kad čia medaus pripilta. Jeigu pavasaris šiltas, be vėlyvų šalnų, jei iki bulvėm pražystant buvo šiltas lietus, tai rudenį daug bulvių prikasma. Kai pražìs grikiai, tai bitės tik ūš. Baltas koks, kai korys [jurginas] pražýdo. Pražýdo obelės, ir sėk žirnius. Nuo rožės žiedo nubiro paskutinis vandens lašas, ir ji vėl buvo tokia pat, kaip buvusi, tik dar gyvesnė ir labiau pražydusi. Ir vyšnių nėr, o baisiausiai žydėjo; tik apačioj, kur vėliau pražýdo, kur kokia uogelė matos. Ant žalios pievos žolynai pražýsta. Pražys nauji pavasario žiedai. Erškėčiai ir usnės teip gražiai pražysta, žydi, kad teip parodžias, kaip turėtų patį sokorą o razinkas vaisyt. Rykštė Aarono naktį prasprogus, pražydus ir vaisius turėdama, tuogi čystą ir nieku būdu neinžagtą Viešpaties iš Ponos prasidėjimą ir užgimimą ženklino. Kai grikis pražysta, pempė nustoja giedoti. Kai medžiai pražysta ne čėsu, tai reikia žinot, kad Dievas nori pasakyt žmonėm, kad bus badas. Pražydo kažkada lelija mauruoto liekno viduryje. Obelys baltais žiedais pražýdo, visą gražybę savo išvydo. Daugybė žiedų, ilga kekė tokia pražýsta. Viena [šaka] būna kap lazda ir geltonai pražýdi. Pernai ir užpernai kasė tik pražýdusias [bulves]. Te tu rasi tokią žolę – aukštu stiebu išaugusi, baltu žiedu pražydusi. Velykų rytą lelija pražýdo ne dėl manęs vieno, bet dėl viso svieto. O ir pražýdo [rožė] nedėlės rytą; nėra kai nėra muma brolaičio. Pražýdo lineliai, geltoni grūdeliai. Medis baltais žiedais pražýdo. Jonas vis taip pat nusisukęs kalbino Nastaziją, kuri, matyt, dėl to džiaugėsi ir raudo kaip ką tik pražydusi aguona. | Dabar, praėjus metams, – pavasaris – šitas griovys taip pražydo gėlėm, taip pražydo gėlėm, kad vien tik gėlės. Gan ilgai stovėjau, su jumi kalbėjau, ir pražydo vainikelis ant muno galvelės. Parėdka sėda pražýdusi, bukietai talačko [ja] į visas puses. Pražyst’ rožės, pražyst’ rūtos, pražyst’ lilijelės, pražyst’ mano jaunos dienos kaip darže žolelės. Privažiavau laukelį, anytelės dvarelį, vartai vargais pražydę, langeliai išdaužyti. Vargai vartuos pražydo, langužiai išdaužyti. Dar neįsėdau į vežimėlį, jau ir pražydo mano vargelis. Takai per gruodą praminti, pražydę ant šalnos kraujais. Dvasia turi pražysti žiedais, subrandinti vaisių. Pasėjo pipirais, išdygo skatikais, pražýdo marčiom, nukaršo mergom. Boba subliovė, tvorą sugriovė, raudona rožė pražýdo. Pražýdo kvietka, paveselij [o] visą svietą.

2. išsiskleisti, suklestėti: Kursai turi paduksį bagotystose savo, nupuls, o teisus visad kaip žalias lapas pražys.

3. pasidaryti skaisčiam, šviesiam, nušvisti: Monika atsigavo, pasidarė apskrita, skruostai pražydo. O pražydo veidas jo kaipo saulė, o rūbai jo stojos balti kaipo šviesybė. Pražýdo Dievulio giedri dienelė. Kalėdų rytą saulė pražydo, vai leliū leliū kalėda. nudžiugti: Jau esmi linksma, pražydus, čia tave gyvą išvydus, tarytum dabar užgimus.

4. tapti subrendusiam: Pačio [je] žydančiojė [je],
led pražýdau, tujau užejo prastas gyvenimas – pirmasis karas. Jūs dabar kaip gėlelės, tik išdygot, pražýdot. Užaugo kaip liepa, pražydo kaip rožė, miela žiūrėti. Išaugo ir pražydo mergaitė. O, mano dukrelė, ką tik buvai pražýdusi į pačius žiedelius. Pražydo kap jauna liepa. Iš to reikėtų tau tik ką dabar pražydusiam numirtie.

5. išgražėti, pasitaisyti: Tu į senatvę visai pražýdai. Sveikata naujai pražydo (pražiedo) kaipo rožės žiedas. Didelė jų meilė, prisirišimas ant Viešpatį Dievą… Iškada! Metai, padėjimas neduoda, nedaleidžia jų širdim pražýst. suklestėti: Meką užėmė turkai osmanai, vėlesniais jų valdymo metais miestas vėl buvo pražydęs.

6. atsirasti dėmėms (ant nagų): Nagos pražýdo, nat jau bus, ar dovana kokia jau man bus gera, ar kas? Kai pražysta nagai – persmainys gyvenimas.

7. pradėti žydėti . Kai pražýsta ežeras, galima maudyties.

8. apaugti pelėsiais, supelėti: O ta torta, jei šilta, par dvi tris dieni pražýsta. Pražýdo duona. Padedu ant pamato, apvožu [duoną],
ale pražýsta, sužydėjusios i nebgal bevalgyti.
prižýsti. gausiai vienu metu imti žydėti: Prižýsta, būdavo, erškėtis baisiausia. Prižýdo kokių kvietkų, i nepažįstu.
razžýsti. pražysti 1: Va do bumburuškelės (pumpurėliai) dvi nerazžýdę. Kitoj nedėlioj razžìs labiau pivonija. Bus baltos [gėlės],
ale dar nerazžýdę.
sužýsti.

1. pradėti gausiai, daugeliui žydėti: Sužýsta visi žolynai prieš Š [ventą] Joną. Tavo dar tik vienas žolynėlis tepražydo, o mano jau visi sužýdo. Yra augalų (pavyzdžiui. liepos), kurie sužysta po sulapojimo. Rudenop sužysta ir tie tuščiavidurių rožių sieksniniai stiebai. Kas te gražumėlio, kvėpimo, kai sužýsta [gėlės]. Sužýs tie medžiai, lytaus būrelis praeis, o kvapas, o kvapas būs! Ka sužýsta tos liepos, teip kvepa, teip kvepa. Ka sužýdo gėlės Visims Šventams – [kapai] baltuo [ja] baltuo [ja]. O dar dienelė kita, ir sužystų liepos, ir tada bristumei lyg per medaus korį. Svogūnai reikia sodyt, kai mėnulio nėra, jiej sužýsta [kai mėnulis]. Pavasarį kad sužýsta medžiai, tai gražu. Bezai kai sužýsta, mėlynas kalnas būva. Didžioja žolių pusė jau sužýdus. Žolyneliai mano kad sužýdo! Žalieji lineliai sužis, sužis, jaunosios dienelės negrįš, negrįš. Dar nesužydo dobilai ir neišdygo rugeliai. | Paupiai labai gražūs, kai sužýsta pievos. Prie pat kiemo žaliavo didelis sodas, jis buvo visas sužydęs. Pavasariais jų visas ūkelis sužysdavo ožkabarzdžiais ir purienomis. Pasaulis, sužydęs vyšnių jaunystės žiedais, masina lyg bitę jaunuolį.

2. pasipuošti spalvingais drabužiais, išgražėti: Pavasaris, ai ai, ka sužýdo mergų pulkai!

3. pradėti žydėti . Marės sužýdo. Sužýdo [v] anduo.

4. supelėti: Duona galia sužýsti nu senumo.

5. tapti žilam, pražilti: Jisai. sužýsta, visas baltas.
užžýsti.

1. pražysti, imti žydėti: Bulbos ažužýdo. Juos. renka, kada žužýsta anys. Kap užžìs [vinkšna] kap šermukšnis. Ir ažžydo lelija lelija – kelkis, broli, nemiegok, širmą žirgą pasbalnok. | Kap ažžýsta sodai, dar būsta šalnos.

2. parausti: Nuog dantų sopėjimo net žandai žužýdo.

3. pražysti 4: Mergelė tik žužýdo – ir numirė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izysti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x