įžleibti

žleĩbti, -ia (-sta), -ė (-o).

1. imti blogai matyti, žlibti: Nuo sniego man žleĩbsta akys.

2. nutuokti, numanyti: Aš žleibiù biškį, kas čia yra, ir numanau, kas tame audime sugedo, t. y. nužleibiù, nuregiu.

3. vogti, kniaukti: Valdininkai nora vogti, žleĩbti kaip šunys.
apžleĩbti, -ia, àpžleibė. apsvaigti, apkiausti, apglebti: Nueis, alaus gaus ir apžleĩbs. Parėjo apžleĩbęs (apgirtęs) . Taip apžleibę ir vazojomės.
įžleĩbti, -ia (į̃žleibia), į̃žleibė. sunkiai įžiūrėti: Be akinių aš jau sunkiai teį̃žleibiu.
nužleĩbti, -ia (nùžleibia), nùžleibė

1. pamatyti, pastebėti, įžiūrėti: Ana nužleibia taką, kuriuo eiti reikia. Jis nužleibia raštą, kurį ans rašo, t. y. nuregi, numato. Sau tako nebnùžleiba. Marcė spruko pro duris, nes nužleibė, jog tėvas pančio graibos. Kaip išspausdins [apsakymėlį],
bene paklius ir į mūsų apygardą, gal kas skaitydamas ir save nužleibs.

2. slapta nužiūrėti, nužvelgti: Atlikęs spruk šalin, kad kas iš šalies nenužleibtų. Nužleibė šunį kiaušinius gerant. Iš ano nužleibei (nurašei) .

3. numanyti, nutuokti: Pats tiek benū̃žleibi, ka jau ana tiek metų tura. Nùžleibė, ka ten balius, trinas aplinkuo, tyko [ja] išgerti. Nū̃žleibanti buvo motriška: kala mala viena pati. Teip tu dūmoji, ale čystai nerazumnai: bo čystum čystai nenužleibi, kas tai yra Dievas. Nenužleibu, ar meilės Viešpaties, ar neapykantos esmi vertas? | Nū̃žleiba ir vokiškai, bet ištisai nemoka. Aš, tiesa, ne ką maskoliškai tenužleibiau.

4. pavogti, nugvelbti: Tokie pašalinaičiai slankio [ja],
dar nužleĩbs ką. Veizėk, žvalgykias, ka tau ko nenužleĩbtų. Visims rūpa ką nužleĩbti, įsitaisyti. A būs kas tus puodus nūžleĩbęs.

5. apsvaigus suglebti, susmukti: Gėrė gėrė ir nužleibo.

6. nuleipti, nuvysti: Vienas žiedas, ale jau nužleĩbęs.
pažleĩbti, -ia, pàžleibė

1. kiek įžiūrėti.

2. kiek nutuokti.

3. pavogti, nukniaukti: Žiuba akės ką pažleĩbti.
prižleĩbti, -ia (prìžleibia), prìžleibė. primatyti, įžiūrėti: Jau neprižleibì ar ką, kad teip nosį prikišai. Geriau kiek prižleibiù. Gal da kur i liko [nenuskintų žirnių],
aš nelabai prìžleibu. Tik jis prižleibęs, ka vieno [je] duobikė [je] subėgęs nu lytaus vanduo. Už jorsto (varsto) musę pamato, o čia pat nei arklio neprižleibia.
užžleĩbti, -ia, ùžžleibė.

1. užmatyti, pastebėti: Neùžžleibė, i pabėgo paršiukas. Ùžžleibė [vagilė],
i nebė [ra] kirvuko. Kelnių blauzo [je] piningai sukišti, ka vagys neužžleĩbtų.

2. numatyti, numanyti: Parsenėliai ką ten beužžleĩbs, jauni galia naujaip ką nuveikti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izleibti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x