įžlegėti

žlegė́ti, žlẽga, -ė́jo.

1. dusliai žvangėti, tarškėti, skambėti: Kaip atvažiuoja ratais, gi žlẽga. Geležiniai arklio pančiai einant žlẽga. Tegu urščia, tegu žlẽga te girnos. Vilnakaršėj, kai karšia, būdavo, vilnas, tai žlẽga, pyška. Do i žlẽga žvanguliai an arklių. Žlẽga šitie žvanguliai, pleška lineikos. Tik žlẽga žlẽga lenciūgas – a telyčia nutrūko. Paguli paguli ir eini jau padabot, kur arklys jau žlẽga [su varpeliu]. Kokią man duosi pasogą? – Bėrus žirgelius bėgančius ir kalmaškelę žlegančią. Žlegėjo vikšrai. Miesto grindinys dundėjo ir luposi po geležiniais ratais. Taip velnias nešė nešė pinigus, jau baigia ir nešt savo pinigus, bet vis kepeliušas dykas, ir gana, o tik žlega kiaurai. | Kai kešenė žlegė̃s (bus pinigų) , gera bus.

2. sunkiai, su žlegesiu važiuoti: Nuo Smalininkų plentu vis dar žlegėjo tankai. Žlegė́jo tankeliai, visų palūpiai virpėjo. Žiūrim akis iškėtę, tankai tik žlẽga per Vilnių, o žmonys nebijojo. Pilni keliai žlega vežimų. Paskui jį visokie sutvėrimai – baidyklės tik važiuoja, žlega.

3. barškėti, trinkėti: Girtas duodas, langai gi žlẽga. Būdavo, net langai žlẽga, kaip groja. Kap staugia vilkai, tai langai žlẽga. Po kiekvieno šovimo langai žlegėjo. Žirniai buvo sausi, net žlegė́jo – supylė lietus. Te jau žlẽga [indai],
gal atejo [šeimininkai]. Jam labai pabaiso, girdi, kad žlẽga kas prieky. Atsisėdo prie staliuko ir barškina pirštais, girdi – kas žlega viduj. Apstaško gi, tai sušąla, kai an balos [žiemą skalbia]. Kai eini, tai lygiai blėkoj šite kvartūkas žlẽga prieky. kalenti: Dantys žlẽga – nemožna net art [akmenuotos dirvos]. Man šalta: dantys tik žlẽga ir žlẽga. Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys žlega. dundėti: Net dirvonas žlẽga [nuo traktoriaus]. Susėdę pasilsinėja i girdi, kap žemė žlẽga [ponui atjojant]. Kai anyta kėlės, kiemelis žlegė́jo.

4. smarkiai skambėti, aidėti, gausti. Piemenų net žlẽga pilnas miškas. Pirma pulkai pulkai eidavo [jaunimo],
net žlẽga. Ryto pasikeliu – čer čer čer – net žlẽga strazdai uogose. Vakarą tai net žlẽga, ka dainuoja. Kai gieda, net žlẽga – visokias giesmes senybos ana moka. Visas kaimas sueina mojun, net laukai žlẽga, kaip ima dainuot an kiemų. Tai man par ežerą gražiai žlẽga. Aš šokinėjau per vystančio šieno pradalges, ir žiogelių milijonai žlegėjo lankose, vasarojuje, blizgančiuose medžių lapuose. | Stogas ėmė žlegė́t nuo lietaus.

5. garsiai kalbėti: Ką te tėvas žlẽga? sklisti kalboms: Visa Alanta žlegė́jo, kad ženijas. Visa ūlyčia žlẽga, kad apsivogė. Dabar visas kalkozas žlẽga apie tą mergą.

6. kliuksėti, teliūskuotis: Kiaušinis jau senas – žlẽga. Pavalgydavau – net pilvas žlegė́davo, o dabar vėderiukas neduoda.

7. smarkiai tekėti, kliokti: Lietus tik žlẽga par [langų] stiklus. Jam nuolat žlẽga kraujas iš nosies.

8. čiurkšėti, žliugėti: Pelkė tyvuliavo, žlegėjo po samanų ir bruknienojų danga. Po kojomis žlegėjo Gyvatpelkės akivarai. Po mano kojelėm kraujeliai žlegė́jo. | Visas sušlapęs, permirkęs, net žlẽga. Šalti lašai ritosi kakta ir marškiniai žlegėjo nuo prakaito.

9. vešėti, klestėti: Parke žlega vešlia lapija retoki medžiai. Žlega uosių lapavaisiai, iš goželių ištrūksta prinokę riešutai. Ledu pražilęs žlega krūmas.
atžlegė́ti, àtžlega, -ė́jo.

1. žlegant, tarškant atvažiuoti: Traukinys netrunka atžlegė́t. Atžlegė́jo su traktorium tiesiai atšlaiman.

2. triukšmingai, šūkaujant, dainuojant atvykti: Atžlegė́jo atvažiavo piršlėm – su svotais, su visa. Per pievą atžlega žmonių būrys. Girdėt jaunimas atàžlega.
įžlegė́ti, į̃žlega, -ė́jo. triukšmingai įeiti, įvažiuoti: Triukšmingai įžlegėjo pro duris vietos paauglių būrys. Vieną pavasarį pačiam sėjos mete įžlegėjo nepažįstamų žmonių lineika.
išžlegė́ti, ìšžlega, -ė́jo.

1. išdužti, išbyrėti: Išžlegė́ [jo] langai. Langai buvo visi pirkios išžlegė́ję.

2. triukšmingai išvažiuoti: Išžlegėję vikšrais iš miestelio, taškydamiesi perlekiame upelį.
nužlegė́ti, nùžlega, -ė́jo

1. sutrinksėti, subarškėti: Kai dėjo perkūnas, tai tik ugnis nužlegė́jo. Žaibas nužlegėjo.

2. triukšmingai nueiti, nuvažiuoti: Kažno kur nužlegė́jo [karvė su grandine]. Nužlegėjo jau Kaunas (autobusas į Kauną) . Ir nužlegė́ [jo] visi plėšikai. Piršliai nùžlega gatve. Nužlegė́jo par mišką visa veselia.

3. žlegant nukristi: Kai pradedu daužytis, viskas nuo sienų nùžlega. žlegant nugarmėti, prasmegti: Visi velniai tik žleg žleg nužlegėjo par žemes. Ažkeikti pinigai tuoj nùžlega žemė̃s.

4. smarkiai ką padaryti: Pripina kasų̃ sieną česnakų, cibulių, lig pavasariui nùžlega (nuvalgo) .
pažlegė́ti, pàžlega, -ė́jo.

1. kiek žlegėti: Kai su viedrais žlegi, pàžlegi ben kiek, pradeda lot šuniokai.

2. subyrėti, sudužti: Visi langai pažlegė́jo nuo grauzmo.
pražlegė́ti, pràžlega, -ė́jo. žlegant pravažiuoti: Pražlegė́jo tankai pro šalį.
prižlegė́ti, prìžlega, -ė́jo.

1. triukšmingai prieiti, prisirinkti: Jaunimo prižlegė́jo pilna.

2. smarkiai pritekėti: Kraujas sunkėsi smarkiai, ir tuojau pajutau prižlegėjusį aulą.

3. gausiai priželti: Paliūnė visa prižlegėjusi meldų ir nendrių.
sužlegė́ti, sùžlega, -ė́jo.

1. dusliai sužvangėti, suskambėti: Kap dariau duris, tai net sužlegė́jo. Pakliudėm te katro. kelnes – sužlegė́jo diržas. Sužlegėjo geležiniai užraktai. Ton skylėn kai meti akmenį, tai anas lekia kokį pusvalandį ir sùžlega, kai nulekia galan. Jei pakavojus nabašnyką, sugrįžus namo, atšlaime arklys nuskrato, kad net sužlega šlajai, tuos namuos mirs kitas. Ar geležėlė sužlegė́jo, kad juokies?

2. sutrinksėti: Išsigąstu, kur kas sùžlega. Svetimuĩ bijok, kad nesužlegė́tų, o namie ir in pečiaus puodą užsinešu. Girdžiu, kaip sužlegė́jo pirkaitėj, sakau, gal katinas – o būta vagių. Tiktainos sužlegė́jo – jau katinai.

3. suaidėti, suskambėti: Sako, iškišo jautis galvą [iš ežero],
baisus, kai subaubė, net miškai sužlegė́jo. Da suskvatójo, da smagiau, net bažnyčia sužlegė́jo.

4. sudužti, subyrėti: Sužlegė́jo, sutrūko stiklas. Kai dėjo akmenu, tai teip ir sužlegė́jo abu stiklai [mašinos]. Tik vėjas papūtė, tik džin sužlegė́jo dvi stiklinės perpus.

5. smarkiai, triukšmingai sueiti: Sužlegė́jo visi vyrai gryčion. Kaip žalkčiai sužlegė́jo Šikšniuos. | Močiutė (bičių motinėlė) inejo vidun, i visos [bitės] sužlegė́jo [į avilį].

6. suvarvėti, sutekėti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žlegė́ti, </b>žlẽga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">dusliai žvangėti, tarškėti, skambėti: </span> Kaip atvažiuoja ratais, gi žlẽga. Geležiniai arklio pančiai einant žlẽga. Tegu urščia, tegu žlẽga te girnos. Vilnakaršėj, kai karšia, būdavo, vilnas, tai žlẽga, pyška. Do i žlẽga žvanguliai an arklių. Žlẽga šitie žvanguliai, pleška lineikos. Tik žlẽga žlẽga lenciūgas – a telyčia nutrūko. Paguli paguli ir eini jau padabot, kur arklys jau žlẽga [su varpeliu]. Kokią man duosi pasogą? – Bėrus žirgelius bėgančius ir kalmaškelę žlegančią. Žlegėjo vikšrai. Miesto grindinys dundėjo ir luposi po geležiniais ratais. Taip velnias nešė nešė pinigus, jau baigia ir nešt savo pinigus, bet vis kepeliušas dykas, ir gana, o tik žlega kiaurai. | Kai kešenė žlegė̃s <span class="explanation"> (bus pinigų) </span>, gera bus. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai, su žlegesiu važiuoti: </span> Nuo Smalininkų plentu vis dar žlegėjo tankai. Žlegė́jo tankeliai, visų palūpiai virpėjo. Žiūrim akis iškėtę, tankai tik žlẽga per Vilnių, o žmonys nebijojo. Pilni keliai žlega vežimų. Paskui jį visokie sutvėrimai – baidyklės tik važiuoja, žlega. <br/>3. <span class="explanation">barškėti, trinkėti: </span> Girtas duodas, langai gi žlẽga. Būdavo, net langai žlẽga, kaip groja. Kap staugia vilkai, tai langai žlẽga. Po kiekvieno šovimo langai žlegėjo. Žirniai buvo sausi, net žlegė́jo – supylė lietus. Te jau žlẽga [indai], gal atejo [šeimininkai]. Jam labai pabaiso, girdi, kad žlẽga kas prieky. Atsisėdo prie staliuko ir barškina pirštais, girdi – kas žlega viduj. Apstaško gi, tai sušąla, kai an balos [žiemą skalbia]. Kai eini, tai lygiai blėkoj šite kvartūkas žlẽga prieky. <span class="explanation">kalenti: </span> Dantys žlẽga – nemožna net art [akmenuotos dirvos]. Man šalta: dantys tik žlẽga ir žlẽga. Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys žlega. <span class="explanation">dundėti: </span> Net dirvonas žlẽga [nuo traktoriaus]. Susėdę pasilsinėja i girdi, kap žemė žlẽga [ponui atjojant]. Kai anyta kėlės, kiemelis žlegė́jo. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai skambėti, aidėti, gausti</span>. Piemenų net žlẽga pilnas miškas. Pirma pulkai pulkai eidavo [jaunimo], net žlẽga. Ryto pasikeliu – čer čer čer – net žlẽga strazdai uogose. Vakarą tai net žlẽga, ka dainuoja. Kai gieda, net žlẽga – visokias giesmes senybos ana moka. Visas kaimas sueina mojun, net laukai žlẽga, kaip ima dainuot an kiemų. Tai man par ežerą gražiai žlẽga. Aš šokinėjau per vystančio šieno pradalges, ir žiogelių milijonai žlegėjo lankose, vasarojuje, blizgančiuose medžių lapuose. | Stogas ėmė žlegė́t nuo lietaus. <br/>5. <span class="explanation">garsiai kalbėti: </span> Ką te tėvas žlẽga? <span class="explanation">sklisti kalboms: </span> Visa Alanta žlegė́jo, kad ženijas. Visa ūlyčia žlẽga, kad apsivogė. Dabar visas kalkozas žlẽga apie tą mergą. <br/>6. <span class="explanation">kliuksėti, teliūskuotis: </span> Kiaušinis jau senas – žlẽga. Pavalgydavau – net pilvas žlegė́davo, o dabar vėderiukas neduoda. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai tekėti, kliokti: </span> Lietus tik žlẽga par [langų] stiklus. Jam nuolat žlẽga kraujas iš nosies. <br/>8. <span class="explanation">čiurkšėti, žliugėti: </span> Pelkė tyvuliavo, žlegėjo po samanų ir bruknienojų danga. Po kojomis žlegėjo Gyvatpelkės akivarai. Po mano kojelėm kraujeliai žlegė́jo. | Visas sušlapęs, permirkęs, net žlẽga. Šalti lašai ritosi kakta ir marškiniai žlegėjo nuo prakaito. <br/>9. <span class="explanation">vešėti, klestėti: </span> Parke žlega vešlia lapija retoki medžiai. Žlega uosių lapavaisiai, iš goželių ištrūksta prinokę riešutai. Ledu pražilęs žlega krūmas. <br/><b>atžlegė́ti, </b>àtžlega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">žlegant, tarškant atvažiuoti: </span> Traukinys netrunka atžlegė́t. Atžlegė́jo su traktorium tiesiai atšlaiman. <br/>2. <span class="explanation">triukšmingai, šūkaujant, dainuojant atvykti: </span> Atžlegė́jo atvažiavo piršlėm – su svotais, su visa. Per pievą atžlega žmonių būrys. Girdėt jaunimas atàžlega. <br/><b>įžlegė́ti, </b>į̃žlega, -ė́jo. <span class="explanation">triukšmingai įeiti, įvažiuoti: </span> Triukšmingai įžlegėjo pro duris vietos paauglių būrys. Vieną pavasarį pačiam sėjos mete įžlegėjo nepažįstamų žmonių lineika. <br/><b>išžlegė́ti, </b>ìšžlega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išdužti, išbyrėti: </span> Išžlegė́ [jo] langai. Langai buvo visi pirkios išžlegė́ję. <br/>2. <span class="explanation">triukšmingai išvažiuoti: </span> Išžlegėję vikšrais iš miestelio, taškydamiesi perlekiame upelį. <br/><b>nužlegė́ti, </b>nùžlega, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sutrinksėti, subarškėti: </span> Kai dėjo perkūnas, tai tik ugnis nužlegė́jo. Žaibas nužlegėjo. <br/>2. <span class="explanation">triukšmingai nueiti, nuvažiuoti: </span> Kažno kur nužlegė́jo [karvė su grandine]. Nužlegėjo jau Kaunas <span class="explanation"> (autobusas į Kauną) </span>. Ir nužlegė́ [jo] visi plėšikai. Piršliai nùžlega gatve. Nužlegė́jo par mišką visa veselia. <br/>3. <span class="explanation">žlegant nukristi: </span> Kai pradedu daužytis, viskas nuo sienų nùžlega. <span class="explanation">žlegant nugarmėti, prasmegti: </span> Visi velniai tik žleg žleg nužlegėjo par žemes. Ažkeikti pinigai tuoj nùžlega žemė̃s. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti: </span> Pripina kasų̃ sieną česnakų, cibulių, lig pavasariui nùžlega <span class="explanation"> (nuvalgo) </span>. <br/><b>pažlegė́ti, </b>pàžlega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek žlegėti: </span> Kai su viedrais žlegi, pàžlegi ben kiek, pradeda lot šuniokai. <br/>2. <span class="explanation">subyrėti, sudužti: </span> Visi langai pažlegė́jo nuo grauzmo. <br/><b>pražlegė́ti, </b>pràžlega, -ė́jo. <span class="explanation">žlegant pravažiuoti: </span> Pražlegė́jo tankai pro šalį. <br/><b>prižlegė́ti, </b>prìžlega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">triukšmingai prieiti, prisirinkti: </span> Jaunimo prižlegė́jo pilna. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai pritekėti: </span> Kraujas sunkėsi smarkiai, ir tuojau pajutau prižlegėjusį aulą. <br/>3. <span class="explanation">gausiai priželti: </span> Paliūnė visa prižlegėjusi meldų ir nendrių. <br/><b>sužlegė́ti, </b>sùžlega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">dusliai sužvangėti, suskambėti: </span> Kap dariau duris, tai net sužlegė́jo. Pakliudėm te katro. kelnes – sužlegė́jo diržas. Sužlegėjo geležiniai užraktai. Ton skylėn kai meti akmenį, tai anas lekia kokį pusvalandį ir sùžlega, kai nulekia galan. Jei pakavojus nabašnyką, sugrįžus namo, atšlaime arklys nuskrato, kad net sužlega šlajai, tuos namuos mirs kitas. Ar geležėlė sužlegė́jo, kad juokies? <br/>2. <span class="explanation">sutrinksėti: </span> Išsigąstu, kur kas sùžlega. Svetimuĩ bijok, kad nesužlegė́tų, o namie ir in pečiaus puodą užsinešu. Girdžiu, kaip sužlegė́jo pirkaitėj, sakau, gal katinas – o būta vagių. Tiktainos sužlegė́jo – jau katinai. <br/>3. <span class="explanation">suaidėti, suskambėti: </span> Sako, iškišo jautis galvą [iš ežero], baisus, kai subaubė, net miškai sužlegė́jo. Da suskvatójo, da smagiau, net bažnyčia sužlegė́jo. <br/>4. <span class="explanation">sudužti, subyrėti: </span> Sužlegė́jo, sutrūko stiklas. Kai dėjo akmenu, tai teip ir sužlegė́jo abu stiklai [mašinos]. Tik vėjas papūtė, tik džin sužlegė́jo dvi stiklinės perpus. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai sueiti: </span> Sužlegė́jo visi vyrai gryčion. Kaip žalkčiai sužlegė́jo Šikšniuos. | Močiutė <span class="explanation"> (bičių motinėlė) </span> inejo vidun, i visos [bitės] sužlegė́jo [į avilį]. <br/>6. <span class="explanation">suvarvėti, sutekėti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.