žeidė́jas, -a. žeidė̃jas, -à.
1. kas žeidžia: Kurs kitą žeidžia, tas žeidė́jas.
2. kas įskaudina.
įžeidė́jas, -a. įžeidė̃jas, -à. kas įžeidžia, įskaudina: Tuo būdu abu pirmieji tėvai peržengė Dievo įsakymą, tapo Dievo įžeidėjai, maištininkai. Dvikova, įžeisto asmens ginkluota kova su įžeidėju, vykstanti pagal tam tikras tradicijos nustatytas taisykles.
pažeidė́jas, -a.
1. kas padaro žaizdą, sužaloja: Už ištraukimą sveiko danties ir vadina juos pažeidėjais, o ne gydytojais.
2. kas laužo, pažeidžia įstatymus: Sienos pažeidė́jas. Pažeidėjas baudą sumokėjo. Dorovės ir teisės normų pažeidėjai daugiausia yra veltėdžiai.
3. kas niokoja, darko gamtą, nesilaiko jos įstatymų: Įstatymas tuomet. reikalavo pristatyti gyvą ar užmuštą girių pažeidėją. Didelių gamtos priešų labai retai pasitaiko, o nedideliais jos pažeidėjais retas nesame.
sužeidė́jas, -a. kas sužeidžia.
širdžių̃ sužeidė́jas įskaudintojas: Jis yra širdžių sužeidėjas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.