įvyturti

.
vỹturti, -a (-ia), -o.

1. vynioti, riesti, sukti: Drobei vỹturti yra riestuvas apačio [je]. Kamūlį pradėk vỹturti ant pavijos. Žydai vỹturdavo dešimt Dievo prisakymų – tokias kaladikes iš veršio skūrikės. Siūlus į kamūlius vỹtura. Siūlai eis par nosį, tu vỹturk ant ragų – ir parneši numo. Kamuolelį vỹtura. Poni, sėsdama prieš didžiausį veidrodį, vyturo plaukus ant popierelių. An to kočiolo vỹturam. | Užtrinas yr dvejopas: muštinys, arba kriuštinys, ir vỹturtasis. skleisti sukant: I fikusas vỹtura lapą. Cyrulis kailinius vỹtura lauku (skelbia žiemos pabaigą) . Pradės cyrulis vyturti į egles, jei nesuverpsi žiemą verpalo: skubėk verpti!

2. sukti, vynioti į ką: Ką ten vỹturi į nosinį? Kitą kartą liuob taboką pats vỹtursi į popierių. Ei, mergyte, ką čia turi? Skepetėle ką vỹturi? Vyrai vilnonais ar marškonais autais vyturo savo kojas. Vyturo sau staibius vilnonomis, taip pat juodomis auklėmis nu kulkšnių lig pat kelių. Kojas vyturia kietai. Ir ji, vyturdamasi į savo skepetą, tartum šaldama, nuėjo. Vyrai vyturas motriškai į padelkas.

3. vystyti: Motyna turi rūpintis, kad vaikas neperšaltų, bet per daug vyturti ir gobti nesveika. Ir aš pati, kai auginau [vaiką],
esu vỹturusi su tuo valiniu.

4. vyniotis, suktis: [Stiebas] šrūbuotai ant visokius paramčius vyturas.

5. rangytis, raitytis: Vỹtura gyvatė, atašikiniu pauzia.

6. vingiuoti. . Ten vỹturas toks upelis par tas Dubiosias.

7. besisukant plasnoti: Vieversys gali vyturties stačiai aukštyn kaip šriūba ir nusileisti žemyn sparnus suglaudęs.

8. suktis, sprūsti: Šunkojis dalgis vỹturas iš rankų – negal nutūrėti.

9. sukinėti, klaipyti: Eina [girtas] kojas vỹturdamas.

10. sukinėtis, slampinėti, vaikštinėti: Tebsivytura nemirusi – mačiau bažnyčio [je].
antvỹturti. užvyturiuoti, užvynioti: Antvyturo atvarslus ant rungo, o pats iš ratų paplikt!
apvỹturti.

1. apvynioti, apsukti, apvyturiuoti: Apvỹturk ir užrišk. Atsukom tą tekinį, numoviom i apvỹturom su drote. Tokią mešką liuob padirbs, su virkštėms apvỹturs i su atvarslais – i ta meška eis. Avikailį iškaiš – an karvės rago apvỹturs su siūlu. Su siūlu žirniuką apvỹtursi, i par tus siūlus nenusidažo. Aple visą naginę apversi, i da staibėms apvỹturties būs aparos. Arklys smaugas žemėn apsivyturęs aplei beržą. Teip apsivỹturęs lenciūgas ant mietalio, kad atvyturti nebgal. Veršiai apsivỹturę [aplink mietus],
mietai išklibinti. Šniūrelis sukinėjės an to galo spragilo, ka neapsivỹturtum.

2. apsupti, apmuturiuoti: Apvỹturau su žieviums [suskirdusias] kojas. Kojas autais apvỹturk. Aparomis staibius iki kelių apvyturęs. Rebeka ožkenomis apvyturo rankas aplinkuo. Kačergos kotas, šiuom tuom apvyturtas, sudaro ilgą gervės kaklą. Buvo tai kokių dešimties metų berniukas su raudonu šaliku, apvyturtu apie kaklą. Liepė krikščionis apvyturti į drobę, prigirdytą su smala. Ana apsivỹturo galvą su skepetomis. To žmogaus autus apsivỹturo i partraukė. Būs apsivỹturę su tokioms tošėms. Liuobu su kailiniais apsivilkti, šilta skara apsivỹturti liuobu. Tatai menkai galvą apsivỹturau kažkaip. O platybė – galėjo tris kartus apsivỹturti.
atvỹturti. atvynioti, atvyturiuoti: Atvỹturk avį – užsivyturo karamoji! Atvyturtinas, atsuktinas. Sudžiūvus klejams, atvyturia juostą.
įvỹturti. įvynioti, įvyturiuoti, įsukti, įsupti: Įvỹturk mun į popierį – kaip aš nešiuos par miestą. Jei aš kitaip negausiu, muno vyras kad ir į popierį įvyturęs parneštų. I kilno [ja] iš vienos lovos į kitą, įvỹtura į tą drobulelę. Akmenį [bedūkdamas] kitas įvỹturs į kesčias. Balzomu tepė kūną su maldomis ir, invyturę aną prastyriomis, graban valandoj pastaroj indėjo. Reik diegus arba sprausmes į drėgnus kiminus įvyturti. Sugrįš muno bėrs žirgelis, parneš mandūrelę, mandūrelė [je] įvyturtą margą grometelę. O Dominykui įdavė teipogi baltą skepetą, kuriame buvo įvyturtas žiupsnis rūtų. I nuplėšo tus popierius – teboką reik dirbti, įsivỹturti. Kaip iš tos jūros išlipo, atejo – tai mažesniajai įsivỹturęs žaltys į marškinius. Pirmiaus patalus numesk ir į kitus įsivyturęs nušok žemyn.
išvỹturti. išvynioti, išvyturiuoti: Išvỹturk, parodyk, ką čia nupirkai. Jeigu neturi lankčio, gali iš špuolės siūlus ant krėslo kojų išvỹturti. Išvỹtursi [vainiką] ir užpinsi [vestuvininkams] an kelio. O šis, išvyturęs raudoną vėliavą, arba papartį, įdavė kareiviams, kaži ką ant jų barstydamas. Motyna neršė po skrynią, išvyturdama skareles. Agota padėjo vaiką ant kanapkos ir stengėsi jį išvyturti iš didelio, šilto pledo. Reik po biškį teišvỹturties iš kibeklio, – ka daug išvỹturys, neišsieki, nekietai suviji. išsisukti iš keblios padėties: Kol išsivỹturau, kelis šimtus turėjau prikišti.
nuvỹturti.

1. nuvynioti, nuvyturiuoti: Aš tujau pat duosiu tamstai siūlų – beveizant nuvỹtursiu nu kamūlelio. Raudonų siūlų galėsiu duoti, ale pati nu kamūlio nusivỹtursi.

2. apvynioti, apvyturiuoti: Sudriskusį puodelį liuob nuvyturs su lamstyčio diržais sukarpytais. Jūs nesat mačiusios kareivių kojos nuvỹturtos. Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi trūbai, laibai tošėmis nuvyturti, kuriuos vadino trimitais. Liūb augs apyniai, visur nusivỹturs anie.

3. nuvingiuoti: Eiškūnas bėga ta puse par Šerkšnius; vytura vytura i nuvỹtura į Mosėdį.
pavỹturti. pavynioti. .
pérvyturti.

1. pervynioti: Tą didelį kamūlį reiktų párvyturti į du mažesnius.

2. pervystyti: Atidaro párvyturti – ans y [ra] šlapias, nušilęs.
pravỹturti. pravingiuoti, pratekėti: Pravỹturs [v] anduo i pro šalį.
privỹturti.

1. prisukti, privynioti, pririšti: Kryžius paleido nitas, bet aš dievalį privyturau. Privỹturtas medis lenkant kampus nemeta gunklų.

2. privystyti, suvystyti: Lig dešimties mėnesių rankelės privỹturtos buvo: ka nepaliktų kreivos rankos.

3. priskirti, prigretinti, pritapdinti: Privỹturs tavi pri bandistų ir išveš.
suvỹturti.

1. suvynioti, suvyti į ritinį, į kamuolį, į giją: Sudžiūvusių lapų suvỹtursiu, užsikursiu ir užtrauksiu (užsirūkysiu) . Buvo tam tikri kočėlai, suvỹtursi i tokia kultuve paritinėsi. Išdžiūvo, sau biškį su kočėlu suvỹtursi, su ta kultuve pakočiosi. Suvỹturs linų saują, paspjaudys, ka neatsirištum. Po saujelę [linų] suvỹturs i pasimes kožnas sau į savo vietelę. Ąžuolinį votegą suvytura aple stabulę, o nesulaužo, kad įleida į tekinį. Siūlelį suvỹturs ir įkiš į sienotarpį. Suvỹturti siūlai ant riestuvo. Iš tokios storos gijos kokius penkius kamūlius siūlų suvỹtursi. Suvỹturk siūlus į kamūlį. Reikėjo kupranugarius priruošti, suvyturti palapinę ir susitvarkyti. sukant, vyniojant padaryti: Suvỹturdavo užtriną: iš vidaus tie taukai, kur y [ra] su ta plėve. Suvỹturk švarų skurlelį [vaikui čiulpti].

2. susukti, suvynioti į ką: Suvỹturk į popierį tą sūrį. Suvỹturk mun sviestą į buroko lapą. Išprašė krikščionysemp truputį Sakramento po ypatine duonos ir, suvyturęs jį skepeton, parišo ant kaklo ir įšoko mariosn’, ir išplaukė sveikas. Budeliams šalin paejus, pagavo atkirstas rankų letinas, suvyturo į skepetą, nunešė namon. Aš tik pasklaidau [tuos laikraščius],
tai kam susivỹturti būs. sutvarstyti: Su žieve liuob suvỹturs [senovėje] lūžusią koją.

3. suvystyti, susiausti: Vienas žmogus, sako, rado Plateliūs po stogu vaiką suvỹturtą. Nu ans rankų netura – visas y [ra] suvỹturtas. Įdevė mums tokią kuskelę suvỹturti tam vaikuo. Susirgdavo vaikai, ta liūb pakurti duonos pečių, suvỹturs vaiką i pakiš, garins. Suvỹtursi suvỹtursi, sutrumpavosi aną teip, ka nė rankelių, nė kojelių nepajudins. Lig dvijų mėnesių ka būs teip kaip stygelė suvỹturtas. Tokį gimulelį suvỹturs kaip kokį pagalį ir pames. Žmogus vos vos mažas gimė, tujau suvỹtura į visokius silkus, į kapronus, į neilonus. Tą vaiką nunešusi, tokiūse skurliūse suvỹturusi. Vaiką suvỹturk į vystyklus. Tiktai tu pasikalbėk su karalium – aš tave popieriuj suvyturtą saugosiu ir karšinsiu. Teip atbėgo slūgos į svirną, teip paėmė mane su pakuloms, suvyturo ir įkišo į pūšką. [Daugvilienė] glėbyje nešasi kažkokį padarėlį, suvyturtą į seną švarką. O krikštijo paprastai: bobutė tūrės sena, tūrės susivỹturusi su kuska. susukti, suvelti: Reik skubėti pakulas verpti, ka nesuvỹturtų vyturys.

4. surangyti: Mačiau – tokia juoda [žuvis] buvo lėkštė [je] suvỹturta.
ant pir̃što suvỹturti padaryti klusnų: Ana nor muni suvỹturti ant pir̃što.
užvỹturti.

1. užvynioti, užrišti: Su siūlu užvỹturs, anai i nurietės ta karpa. Uždarė kamaro [je],
užvỹturo ir išvogė gyvolius. Atvyturk avį – užsivỹturo karamoji!

2. apvynioti, aptvarstyti: Nuleis tą kraują, tujau užvỹturs, užriš.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivyturti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x