įviržėti

.
viržė́ti, vir̃ži (vir̃žia, -ė́ja), -ė́jo. vìržėti, -ėja, -ėjo.

1. veržti, veržėti: Neviržė́tas vežimas. Nereiks i viržė́t vežimo, kai nedaug šieno. Vasarą neturėsi kuo vežimo viržė́t. Viržė́t stiprai reikia, kad neišvirstų vežimas. Neviržė́k stipriai – šatra luš. Reikalinga viržiama šatra – vešime šieną. Vežiman insidėjo viržiamą šatrą ir nuvažiavo.

2. surišti virvėmis, suvaržyti: Jėzuso žydai loc ant latriaus metės, sugavo ir nugriovę ant žemės užtiko, nemylaširdingai tąsė ir viržėjo. Daveis sugaut, viržėties ir kaipo nekaltas avinėlis ant užmušimo vesties.

3. veržiant skaudinti, varginti: Raiščiai kojas vir̃ži. Apvarstės užbrindusios par kryžmą viržė [ja] mano kojas, t. y. spaudžia. Oi spaudžia virži niemos lentelės, oi slegia mane siera žemelė.
atviržė́ti. atveržti, atrišti: Prašau, miela motinele, kad tu pagailėtum, nuo rankelių, nuo kojelių pančius atviržė́tum. Vežimas buvo neatviržė́tas.
įviržė́ti. įveržti, veržiant įspausti, įskaudinti: Apvarstės par šlapumą avalynės įviržė́jo kojas par kryžmas, t. y. įveržė. Apivarai įviržė́jo kojon (koją). Apivarai koją labai giliai inviržė́jo. Apartis į koją įviržėjo. Įvìržės koją, guma apveržė labai. Kam taip stipriai aprišai: raikštis par naktį įviržė́s, negalėsi rankos nė pajudinti.
išviržė́ti. pasitempti, pasukti, nikstelėti: Kap nupuoliau nuo būdos – koją išviržė́jau.
nuviržė́ti

1. nuveržti, nuspausti, nuvarginti: Viržėte nuviržė́jo rankas šilkų kamanos. Nuviržė̃s galvą žalios drobės gobtūras. Kojas mano nuviržė́jo, t. y. apvaros vyžų nuveržė. Aparčiai vyžų sušlapo, dėlto ir kojas nuviržėjo. Kojos nuviržė́tos, kiaulis atsistot negalia. Tik kaspinėliai žalių šilkelių, jie nuviržė́jo mano kaseles. Tasai žiedelis, tas auksinėlis, jis nuviržė́jo mano pirštelius. Nuviržėjo man kojeles plieno paprūgėlės.

2. būti nuveržtam, nuspaustam: Pečiai nuvìržės sunkiai nešant.
paviržė́ti. kiek paveržti, paspausti: Dar truputį paviržė́k, ir bus gana.
priviržė́ti. priveržti: Vežimą priviržė́ [jo]. Kolei vežimą karčia priviržė́ji, daug čėso praeina. Duokit raikštes priviržė́t vežimą. Šatra privir̃žia šieną. Vadeles reikia pasdaryt šienui priviržė́t, karčiai. Viržiama šatra – šatra šieno vežimą priviržė́t. Priviržė́kim vežimą ir važiuojam. Priviržė́kit vežimą, o tai pamėtysit pėdus veždami. Priviržė́jau stipriai, gali važiuot kad ir par kelmus. Vat gaspadorius, nemoka vežimo priviržė́t. Prastai priviržė́tas vežimas – išgrius. Dėjo vaikus kaip pėdus, paskui priviržėj [o] šatra ir parvežė veseilion. Vyža pinigus vežiau, smilga priviržėjau. Bobų kai karčia priviržėta (daug) .
suviržė́ti; . suvìržėti.

1. ką su kuo suveržti: Suviržė́ [ja] u vežimą. Nesuviržė́jai ir išslydo kūliai. Vežimas didelis, reikia stiprai suviržė́tie.

2. surišti: Apnasriu ir kamanomis nasrus jų suviržėk. Tu šitas virves nuvijai, kurios jį suviržė́jo. Pabučiuok meiliai suviržėtą Viešpatį. Mums, griekais suviržėtus, ižrištum ir ižvaduotum.

3. būti suveržtam, suspaustam: Suviržės tau kojos, kaip sušlaps avalynė.
užviržė́ti

1. užveržti, užspausti: Neužviržėk kojų raiščiais – nesveika. Matai, kaip ažuviržė́ta kelnių [gumos].

2. užraišioti, užnarplioti: Virvele tarba ažviržė́ta. Užu geležimi užviržėto lango balti Gedimino stulpai.

3. užveržtam nuvargti: Nu pančekryšių kojos par linkmenį užvìržėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>viržė́ti, </b>vir̃ži (vir̃žia, -ė́ja), -ė́jo. vìržėti, -ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">veržti, veržėti: </span> Neviržė́tas vežimas. Nereiks i viržė́t vežimo, kai nedaug šieno. Vasarą neturėsi kuo vežimo viržė́t. Viržė́t stiprai reikia, kad neišvirstų vežimas. Neviržė́k stipriai – šatra luš. Reikalinga viržiama šatra – vešime šieną. Vežiman insidėjo viržiamą šatrą ir nuvažiavo. <br/>2. <span class="explanation">surišti virvėmis, suvaržyti: </span> Jėzuso žydai loc ant latriaus metės, sugavo ir nugriovę ant žemės užtiko, nemylaširdingai tąsė ir viržėjo. Daveis sugaut, viržėties ir kaipo nekaltas avinėlis ant užmušimo vesties. <br/>3. <span class="explanation">veržiant skaudinti, varginti: </span> Raiščiai kojas vir̃ži. Apvarstės užbrindusios par kryžmą viržė [ja] mano kojas, t. y. spaudžia. Oi spaudžia virži niemos lentelės, oi slegia mane siera žemelė. <br/><b>atviržė́ti</b>. <span class="explanation">atveržti, atrišti: </span> Prašau, miela motinele, kad tu pagailėtum, nuo rankelių, nuo kojelių pančius atviržė́tum. Vežimas buvo neatviržė́tas. <br/><b>įviržė́ti</b>. <span class="explanation">įveržti, veržiant įspausti, įskaudinti: </span> Apvarstės par šlapumą avalynės įviržė́jo kojas par kryžmas, t. y. įveržė. Apivarai įviržė́jo kojon (koją). Apivarai koją labai giliai inviržė́jo. Apartis į koją įviržėjo. Įvìržės koją, guma apveržė labai. Kam taip stipriai aprišai: raikštis par naktį įviržė́s, negalėsi rankos nė pajudinti. <br/><b>išviržė́ti</b>. <span class="explanation">pasitempti, pasukti, nikstelėti: </span> Kap nupuoliau nuo būdos – koją išviržė́jau. <br/><b>nuviržė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">nuveržti, nuspausti, nuvarginti: </span> Viržėte nuviržė́jo rankas šilkų kamanos. Nuviržė̃s galvą žalios drobės gobtūras. Kojas mano nuviržė́jo, t. y. apvaros vyžų nuveržė. Aparčiai vyžų sušlapo, dėlto ir kojas nuviržėjo. Kojos nuviržė́tos, kiaulis atsistot negalia. Tik kaspinėliai žalių šilkelių, jie nuviržė́jo mano kaseles. Tasai žiedelis, tas auksinėlis, jis nuviržė́jo mano pirštelius. Nuviržėjo man kojeles plieno paprūgėlės. <br/>2. <span class="explanation">būti nuveržtam, nuspaustam: </span> Pečiai nuvìržės sunkiai nešant. <br/><b>paviržė́ti</b>. <span class="explanation">kiek paveržti, paspausti: </span> Dar truputį paviržė́k, ir bus gana. <br/><b>priviržė́ti</b>. <span class="explanation">priveržti: </span> Vežimą priviržė́ [jo]. Kolei vežimą karčia priviržė́ji, daug čėso praeina. Duokit raikštes priviržė́t vežimą. Šatra privir̃žia šieną. Vadeles reikia pasdaryt šienui priviržė́t, karčiai. Viržiama šatra – šatra šieno vežimą priviržė́t. Priviržė́kim vežimą ir važiuojam. Priviržė́kit vežimą, o tai pamėtysit pėdus veždami. Priviržė́jau stipriai, gali važiuot kad ir par kelmus. Vat gaspadorius, nemoka vežimo priviržė́t. Prastai priviržė́tas vežimas – išgrius. Dėjo vaikus kaip pėdus, paskui priviržėj [o] šatra ir parvežė veseilion. Vyža pinigus vežiau, smilga priviržėjau. Bobų kai karčia priviržėta <span class="explanation"> (daug) </span>. <br/><b>suviržė́ti; </b>. suvìržėti. <br/>1. <span class="explanation">ką su kuo suveržti: </span> Suviržė́ [ja] u vežimą. Nesuviržė́jai ir išslydo kūliai. Vežimas didelis, reikia stiprai suviržė́tie. <br/>2. <span class="explanation">surišti: </span> Apnasriu ir kamanomis nasrus jų suviržėk. Tu šitas virves nuvijai, kurios jį suviržė́jo. Pabučiuok meiliai suviržėtą Viešpatį. Mums, griekais suviržėtus, ižrištum ir ižvaduotum. <br/>3. <span class="explanation">būti suveržtam, suspaustam: </span> Suviržės tau kojos, kaip sušlaps avalynė. <br/><b>užviržė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užveržti, užspausti: </span> Neužviržėk kojų raiščiais – nesveika. Matai, kaip ažuviržė́ta kelnių [gumos]. <br/>2. <span class="explanation">užraišioti, užnarplioti: </span> Virvele tarba ažviržė́ta. Užu geležimi užviržėto lango balti Gedimino stulpai. <br/>3. <span class="explanation">užveržtam nuvargti: </span> Nu pančekryšių kojos par linkmenį užvìržėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.