įvirpinti

vìrpinti, -ina, -ino. virpėti:

1. Bjauri šiltinė, vìrpins vìrpins naktį. Tie nervai muni tik purtina, tik vìrpina. Ka munie užeina, muni visą vìrpina, drasko. Keistas šaltis painiojo jai mintis ir virpino kūną. Vasara, o šaltà, palūpį visi vìrpinam. Bus šálta, palūpį žiemą vìrpinsma. Virpinos ilgai ir lovo [je] atgulęs, kol sušilo.

2. Kam tą stalą vìrpini, aš negaliu rašyti. Rodos, miegta, o veizėk, pirštukus da vìrpina. Vėjas virpino žmonių pritaisytas stygas. Vėjas šnypšdamas, kaukdamas virpino langus, kartu su lietaus lašais per plyšelius veržėsi į vidų. Į miestelį įeinant jaunikaičiai paparčius virpino, būgnais mušė. Pašiaušia [paukštelis] plunksnas ant galvos, nuleidžia sparnelius ir virpina juos. [Kombainai] slenka pamažu, pasisūpuodami, ūžesys virpina įkaitusį orą. Bombardavo miesto centrą, ir tik kurtūs smūgiai virpino drėgnas sienas. Jei, tariant kurį priebalsį, tos balso stygos bus įtemptos, suglaustos, tada oras, eidamas iš plaučių, jas virpina, ir jos duoda balsą. Virpintasis betonas. Šitoji melodija man visą laiką virpino jausmus. Cyrulis vìrpina savo balsą. | Karetaitės, visai mažutytės, tankmėse dainuoja, virpina tęvais balseliais.

3. tankiau plakti. Iš baimės mun širdis vìrpinas.

4. virpant nešti: Pilnus viedrus vìrpina ana, t. y. virpėdama neša.

5. šykštint pilti: Mižt mižt pylio [ja],
ko taip vìrpini?
kìnkas (palū́pį) vìrpinti labai bijoti: Kožnas vienas kìnkas vìrpina dėl savo kailio. Ko jūs tas kìnkas vìrpinat? Vìrpina kìnkas pro kapus eidami. Taip gyvenom: ateis naktis, vìrpinsi vìrpinsi palū́pį.
šìrdį vìrpinti

1. kelti baimę: Nu i baisiai varlė̃s bijojau, mun visą šìrdį vìrpins.

2. jaudinti, graudinti: Giedrė. jai atrodė be galo švelnus ir kartais virpino širdį. Tiko jai Rimgaudo dainos, virpino širdį jo dūdelės garsai, traukė jo skaidrios mėlynos akys. Pliuškenas Šešupė iš lėto ir virpina širdį poeto seniai nematytais vaizdais.
atvìrpinti

1. virpant atnešti: Nu jau atvìrpino tą arbatą.

2. virpant atsilaisvinti: Neprikaltas šriūbelis atsivirpins veikiai.
įvìrpinti.

1. priversti virpėti: Pirštų užgauta įtempta styga arba smuiko lankeliu įvirpinta virpa gana sudėtingai. Jeigu koks kūnas dėl savo elastingumo gali virpėti, tai jį įvirpinti galima ir rezonansu.

2. įbauginti: Pigūs pramonės gaminiai invirpina ir anglą.

3. sunkiai įkelti, įdėti: Virpėdamas nešė, įvìrpino. Tą puodą kelu tiek, kiek sylos beturiu, vos įvìrpinu. Tiek vargstu, kol beįvìrpinu tą raktą [į skylutę].

4. bent kiek įberti: Jei karvelei milto įvìrpinsi, ana nepyks.
išvìrpinti.

1. išvirpėti 2: Valdžia mokytims mažai teišvìrpina, tik už pilvą dirba. Šimtą litų išvìrpino šauliams, kad gautų šaulių medalį. Kol ana išvìrpina [pieno] lašą! Kol išvìrpina kapeiką, gali pasiusti.

2. virpančiu balsu atlikti: Tryškių dūdininkai buvo dideli giesmininkai, visokias giesmes išvìrpindavo. Tęvu balsu kol išvìrpina [mišias],
daugiau kaip dvi valandi.

3. priversti virpėti: Šis bangavimas išvirpina sraigėje esančias įvairaus ilgio klausos stygas.
nuvìrpinti.

1. nuvirpėti 1: I arimas dar buvo su tums žambiais, ka nuvìrpins – virpėsi visas su tuo žambiu. Nusipurtinu, nusivìrpinu išgėręs, bet geru numinę.

2. virpant atlikti: Muno šeimininkė vìrpa visa, ale parašo, nuvìrpina laišką.

3. virpant nunešti: Ką ten taip nu taukšto nuvìrpini?

4. šykštint duoti: Ka jau ans ką kam duoda, nuvirpina ant gramo. Katalikas, o baisiau nuvìrpina svarą kaip žydas.
pavìrpinti.

1. pavirpėti 1: Biškį lūpą pavìrpino, ale pasku viskas gerai praejo.

2. daryti, kad drebėtų, vibruotų: Perkūnas pavìrpino langus. Mažos juodos musytės pakyla sieksnį į orą ir, trumpai pavirpinusios sparnus, vėl krenta, juodai nudažydamos sniegą. Dainiuo [ja] pavìrpindama [balsą]. Pasakodama ana moka balsą taip pavìrpinti, ka kožnam vienam širdį sugriaudina. Mokytojas Breiva atsinešdavo gražų akordeoną raudonomis dumplėmis, atsisėsdavo kampe prie krosnies ir pradėdavo groti melodiją po melodijos, graudžiai pavirpindmas.

3. drebant atlikti, padaryti: Pavìrpinau anos. parašą ir paėmiau pensiją.
parvìrpinti. virpant parnešti: Aš buvau viedrelį čia parvìrpinusi.
pravìrpinti.

1. kurį laiką virpinti.

2. virpinant, atsargiai pranešti pro šalį.
privìrpinti. virpinant pripilti: Šiaip teip dar privìrpinau tau pieno.
pakìnkes privìrpinti pridrebėti iš baimės: Vaišvila su Rojum ant sienos privirpino pakinkes, kai sargai graibė po jųdviejų gilias kišenes.
suvìrpinti. suvirpėti:

1. Vieną pirštą suvìrpino i užmigo. Iš pradžių ją lyg perpūtė vėjas, paskui suvirpino kūną. Susivìrpinau išvydęs, kad kvartūge minkė trintynę.

2. Trenksmas suvìrpino orą. Griausmų aidai suvirpino žemę. Medelis pritariamai suvirpina visus tris savo lapus. Oras, išeidamas iš plaučių, balso stygose sutinka pasipriešinimą ir suvirpina jas.

3. sujaudinti, sugraudinti: Didis, dar lig šiol neregėtas karas suvirpino visą žmoniją. Geišė vėl nusikvatojo iš visos širdies tokiu nervingu širdies balsu, jog net klausytojus suvirpino.
šìrdį suvìrpinti sujaudinti, sugraudinti: Išbučiavo rankas, suvìrpino senikei šìrdį, ir atsileido. Oro virpėjimas suvirpina ir žmonių širdis.
užvìrpinti.

1. suvirpinti
1.

2. virpant užnešti (ant ko ar už ko). .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivirpinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x