įvėžinti

.
vė̃žinti (-yti), -ina, -ino.

1. vežioti, važinėti (pramogai ar per apeigas): Vaikus vė̃žinti ant dviračio. Su rogutėmis vė̃žinti nuo kalno. Didieji vaikai vė̃žina mažuosius. Visą dieną judu vė̃žinau, dabar mani pavė̃žykita. Vidžių rajono Apso apylinkėse drauge su bobute buvo vėžinamas ir tų namų šeimininkas. Viktorija nepaprastai mėgdavo važinėtis rogutėmis, ir girininkas ją vėžindavo. | Vaikai ant ledo rogutes vė̃žina. Vaikai su rogutėm vė̃žinasi nuo kalno. Buvo pirm kelių dienų vienas vaikas ant keliu važiuojančių šlajų užsikabinęs ir vėžinosi. [Jis] vėžinasi puikioj karietoj.

2. gabenti vežant, vežti (ppr. pakeleivį): Jis ją vadina vė̃žyti: pasitiko važiuodamas. Daba, žinai, visi pasiutę, mandrūs, nevė̃žina niekas, o sūnus, ką tik paveja, i paveža, paveja i paveža. Pereitą savaitę viršaitį vė̃žinau į Naumiestį. Pėsčiasis sako ūkininkui: – Žinai, ką ti vėžini? Tėvukas anądien vėžino mane iš bažnyčios – tai labai lipšnus buvo. Ji žinojo taip pat, kad Elyzas, nesugriebęs rinkelėje jos, vėžina namo kitą ir kalba jai ausin niekus visokius.

3. vadelėti: Aš vėžinsiu, aš moku.
atvė̃žinti. atgabenti vežant, atvežti: Taigi per visą žiemą kiekvieną gražesnę dieną senelis mergytę rogutėmis atvėžindavo.
įvė̃žinti. įgabendinti vežant, įvežti. .
išvė̃žinti. išgabenti vežant, išvežti: Tėvas račių išvė̃žino, t. y. išvažiavo račium vežinas, pasirūpino, kad račius išvažiuoti galėtų. Tą daktarą išvė̃žino kitas toks vyrukas.
nuvė̃žinti. nugabenti vežant, nuvežti: Jis atidardėjo pas mane, pasisamdęs vežiką, įsisodino mane ir nuvė̃žino. Duktė marčios su mašina nuvė̃žino į Skaudvilę. Tasai Puškaus meldęs, kad jį į dvarą nuvėžytų. Jam atėjo į galvą nuvėžinti svečią į artimiausią kaimą.
pavė̃žinti.

1. kiek pavežioti, pavažinėti (pramogai): Pavė̃žinti ką karuselėmis. Jį minkštoj karietoj pavėžino. Jis mani gerai pavė̃žino. Kai tik ragana išėjo, duktė jos iššlavė pečių, paėmė ližę ir šaukia Jonuką: – Jonuk, Jonuk, sėsk ant ližės – aš tave pavėžysiu pro pryžedą. Gužai, gužai, pavė̃žyk, an dagilio pakratyk. Bernus pakratyk pakratyk, mergas pavėžyk pavėžyk. Užgavėnių išvakarėse važiuosim pasivė̃žyt. Dėkui, dėde, už abazėlį – pasivėžinau.

2. kiek pavežti (ppr. pakeleivį): Keleivį pavė̃žink. Juk, man rodos, ir Dievas prisakė pavijus seną žmogų pavėžytie. Jis juos galą pavėžino. Jis norėjo pavežamas, pavė̃žinamas. Ji į bažnyčią ėjo niekieno nepavė̃žinta. Povaliuko einam, mažu kas pavė̃žys. Vakar eidami iš Punsko vis lūkčiojom, kad kas davytų ir pavėžytų. Ėjau ėjau, pailsau – gerai, kad Žemaičio pavė̃žino. Mergiščia, nesiprašyk pavė̃žyt: šitiek kuliganų, da užmuš. Yra tokių, kad pavė̃žina, o kitas nevė̃žina. Pavė̃žina kokis kaimynas, tai būnu bažnyčioj. Dėde, pavė̃žink namo. Sako, mane čia pavė̃žyk da pas du ligonius. Galiu pavė̃žyt, jei nori. Kada atlieka arkliai namie, tai pavė̃žina. Prašosi tę kokis ponaitis pavė̃žyt, ale arklys tik prunkščia. Pavėžỹ man ė vieną kojelę. Tikėdamasis, kad jį kas pavėžins, Dūda išėjo pėsčias. Brolienės duktė Veronę, kaip dėdyną, pavėžino namo. Jei jau kitaip negalima, tik kad išeitai, pavėžins tave pas tetą. Pavėžino kaip velnias savo motiną. Atvažiuoja vaikas [su mašinėle],
ir pasivė̃žinu, jei noriu.
į šóną pavė̃žinti slapta, neteisėtai pasisavinti, parduoti: Gal čia kitą sykį ir patys kur pavė̃žino į šóną [runkelių].
parvė̃žinti.

1. važiuojant pakeliui parvežti: Nugi tas žydas ją ir parvė̃žino iki namų. Parvėžyk mane namo. Buknos antai tą amerikietę dainininkę parsivėžino.

2. parvadelioti: Sykį Baronas parvėžino arklį vėlai.
pravė̃žinti. padaryti kuo vėžes: Sodink sodink, aš pravė̃žinsiu vėželius (žarstekliu prarausiu lysvę) .
privė̃žinti

1. pakankamai privežioti: Ot tai privė̃žino! (netoli tenuvežė vaiką).

2. pakankamai pasivažinėti: Iki pat miesto vėžinais ir dar neprisivė̃žinai.
suvė̃žinti.

1. važiuojant partrenkti, suvažinėti: Pasitrauk nuo kelio, ba tave suvė̃žys. Ką tu su girtu: kelias pilnas žmonių, – da suvė̃žins kokį. Mūs Agutę vos ratas nesuvė̃žino. Mašina suvė̃žino, ir padvėsė [katė].

2. važinėjant padaryti kietą, suplūkti: Čia žemė labai suvė̃žyta buvo. Aš galvoju, kad vasarą sunkiau susivėžina kelias.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vė̃žinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">vežioti, važinėti (pramogai ar per apeigas): </span> Vaikus vė̃žinti ant dviračio. Su rogutėmis vė̃žinti nuo kalno. Didieji vaikai vė̃žina mažuosius. Visą dieną judu vė̃žinau, dabar mani pavė̃žykita. Vidžių rajono Apso apylinkėse drauge su bobute buvo vėžinamas ir tų namų šeimininkas. Viktorija nepaprastai mėgdavo važinėtis rogutėmis, ir girininkas ją vėžindavo. | Vaikai ant ledo rogutes vė̃žina. Vaikai su rogutėm vė̃žinasi nuo kalno. Buvo pirm kelių dienų vienas vaikas ant keliu važiuojančių šlajų užsikabinęs ir vėžinosi. [Jis] vėžinasi puikioj karietoj. <br/>2. <span class="explanation">gabenti vežant, vežti (ppr. pakeleivį): </span> Jis ją vadina vė̃žyti: pasitiko važiuodamas. Daba, žinai, visi pasiutę, mandrūs, nevė̃žina niekas, o sūnus, ką tik paveja, i paveža, paveja i paveža. Pereitą savaitę viršaitį vė̃žinau į Naumiestį. Pėsčiasis sako ūkininkui: – Žinai, ką ti vėžini? Tėvukas anądien vėžino mane iš bažnyčios – tai labai lipšnus buvo. Ji žinojo taip pat, kad Elyzas, nesugriebęs rinkelėje jos, vėžina namo kitą ir kalba jai ausin niekus visokius. <br/>3. <span class="explanation">vadelėti: </span> Aš vėžinsiu, aš moku. <br/><b>atvė̃žinti</b>. <span class="explanation">atgabenti vežant, atvežti: </span> Taigi per visą žiemą kiekvieną gražesnę dieną senelis mergytę rogutėmis atvėžindavo. <br/><b>įvė̃žinti</b>. <span class="explanation">įgabendinti vežant, įvežti. </span>. <br/><b>išvė̃žinti</b>. <span class="explanation">išgabenti vežant, išvežti: </span> Tėvas račių išvė̃žino, t. y. išvažiavo račium vežinas, pasirūpino, kad račius išvažiuoti galėtų. Tą daktarą išvė̃žino kitas toks vyrukas. <br/><b>nuvė̃žinti</b>. <span class="explanation">nugabenti vežant, nuvežti: </span> Jis atidardėjo pas mane, pasisamdęs vežiką, įsisodino mane ir nuvė̃žino. Duktė marčios su mašina nuvė̃žino į Skaudvilę. Tasai Puškaus meldęs, kad jį į dvarą nuvėžytų. Jam atėjo į galvą nuvėžinti svečią į artimiausią kaimą. <br/><b>pavė̃žinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavežioti, pavažinėti (pramogai): </span> Pavė̃žinti ką karuselėmis. Jį minkštoj karietoj pavėžino. Jis mani gerai pavė̃žino. Kai tik ragana išėjo, duktė jos iššlavė pečių, paėmė ližę ir šaukia Jonuką: – Jonuk, Jonuk, sėsk ant ližės – aš tave pavėžysiu pro pryžedą. Gužai, gužai, pavė̃žyk, an dagilio pakratyk. Bernus pakratyk pakratyk, mergas pavėžyk pavėžyk. Užgavėnių išvakarėse važiuosim pasivė̃žyt. Dėkui, dėde, už abazėlį – pasivėžinau. <br/>2. <span class="explanation">kiek pavežti (ppr. pakeleivį): </span> Keleivį pavė̃žink. Juk, man rodos, ir Dievas prisakė pavijus seną žmogų pavėžytie. Jis juos galą pavėžino. Jis norėjo pavežamas, pavė̃žinamas. Ji į bažnyčią ėjo niekieno nepavė̃žinta. Povaliuko einam, mažu kas pavė̃žys. Vakar eidami iš Punsko vis lūkčiojom, kad kas davytų ir pavėžytų. Ėjau ėjau, pailsau – gerai, kad Žemaičio pavė̃žino. Mergiščia, nesiprašyk pavė̃žyt: šitiek kuliganų, da užmuš. Yra tokių, kad pavė̃žina, o kitas nevė̃žina. Pavė̃žina kokis kaimynas, tai būnu bažnyčioj. Dėde, pavė̃žink namo. Sako, mane čia pavė̃žyk da pas du ligonius. Galiu pavė̃žyt, jei nori. Kada atlieka arkliai namie, tai pavė̃žina. Prašosi tę kokis ponaitis pavė̃žyt, ale arklys tik prunkščia. Pavėžỹ man ė vieną kojelę. Tikėdamasis, kad jį kas pavėžins, Dūda išėjo pėsčias. Brolienės duktė Veronę, kaip dėdyną, pavėžino namo. Jei jau kitaip negalima, tik kad išeitai, pavėžins tave pas tetą. Pavėžino kaip velnias savo motiną. Atvažiuoja vaikas [su mašinėle], ir pasivė̃žinu, jei noriu. <br/><b> į šóną pavė̃žinti</b> <span class="explanation">slapta, neteisėtai pasisavinti, parduoti: </span> Gal čia kitą sykį ir patys kur pavė̃žino į šóną [runkelių]. <br/><b>parvė̃žinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">važiuojant pakeliui parvežti: </span> Nugi tas žydas ją ir parvė̃žino iki namų. Parvėžyk mane namo. Buknos antai tą amerikietę dainininkę parsivėžino. <br/>2. <span class="explanation">parvadelioti: </span> Sykį Baronas parvėžino arklį vėlai. <br/><b>pravė̃žinti</b>. <span class="explanation">padaryti kuo vėžes: </span> Sodink sodink, aš pravė̃žinsiu vėželius <span class="explanation"> (žarstekliu prarausiu lysvę) </span>. <br/><b>privė̃žinti</b><br/>1. <span class="explanation">pakankamai privežioti: </span> Ot tai privė̃žino! (<span class="explanation">netoli tenuvežė vaiką</span>). <br/>2. <span class="explanation">pakankamai pasivažinėti: </span> Iki pat miesto vėžinais ir dar neprisivė̃žinai. <br/><b>suvė̃žinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">važiuojant partrenkti, suvažinėti: </span> Pasitrauk nuo kelio, ba tave suvė̃žys. Ką tu su girtu: kelias pilnas žmonių, – da suvė̃žins kokį. Mūs Agutę vos ratas nesuvė̃žino. Mašina suvė̃žino, ir padvėsė [katė]. <br/>2. <span class="explanation">važinėjant padaryti kietą, suplūkti: </span> Čia žemė labai suvė̃žyta buvo. Aš galvoju, kad vasarą sunkiau susivėžina kelias.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.