x
įvarvinti
var̃vinti (-yti), -ina, -ino. varvėti:
1. Ar čia var̃vinami lašai į akis? Piltinai pilk, o ne var̃vink. Nevar̃vyk riebalų žemėn, ba žemė nepariebs. Kiaulės kraują varvina ant duonos ir duoda nuo dieglio. | Var̃vina lašą [degtinės] brigadininkui, ką darys. Varvinkit rasą, dangūs iš aukštybės! Už storų langų uždangalų vis dar tebegrūmė griaustinis ir tebevarvino savo vandenį debesys.
2. Ana var̃vino kraujį iš nosies. Eglė. smalą var̃vina. O ten, ant smėlio kalnelio, pušys varvina sakus. Varvino prakaito lašus nuo kaktos. Varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketę. Kasryt kraują atlekia var̃vyt (imti analizėms) . | Šaukė rūstybės Dievo krau [ja] s be reikalo varvinamas.
3. daryti, sunkti: Petrėnas darė ne tik alų, bet paslapčiom var̃vino ir degtinę.
4. taupyti: Kapeikelė [už darbadienius] buvo ui, teip var̃vysi, pakol suvarvysi. Žmogus … pinigus varvina velniui skolai.
5. varvėti
4.
6. leisti sušlapti, šlapinti: Kam tą švarkiuką var̃vini?!
ãšaras var̃vinti
1. verkti: Ašaras varvino varvino, kol jų pritrūko. Martynienė ašaras kaip pupas varvina. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo?
2. skųstis, dejuoti: Ai, nėkas dar badu nedvesa, tik ãšaras var̃vina.
nósį var̃vinti. smaksoti, žiopsoti: Ko jūs čia dabar nósis var̃vinat?
prãkaitą var̃vinti sunkiai, daug dirbti: Prãkaito nevar̃vinsi – nėko neturėsi.
séilę var̃vinti
1. labai norėti ko, tykoti, smaksoti: Nevar̃vink séilės, – pyrago vis tiek negausi. Ko aš var̃vinsu séilę, – pati išsikepsu. Abu séilę var̃vina an butelius žiūrėdami – gal nebeturia pinigų.
2. žavėtis: Gražus, visos mergos séilę var̃vina. Var̃vink nevar̃vinęs séilę, merga ne tavo.
3. pavydėti: Kai apsirišiu [skarele],
tai séiles var̃vysta.
snárglį (smùrgą.
smùrglį.
snùrglą) var̃vinti. žiopsoti: Anas kelias valandas in ežero snar̃glį var̃vino. Ko čia var̃vinat snárglius – marš į kamarą! Ko var̃vini snárglį, lyg būtum nematęs?! Ko čia smùrglį var̃vini?! Svetys valgo, o juns var̃vinat snùrglą. Ko ten vis var̃vini smùrgą į tą daržą?
antvar̃vinti. užvarvinti: I begavo bulvę vieną, o an tos bulvės antvar̃vino tokio pysalo. Antvar̃vinu kamparo lašą – i praeĩta gelti žandas.
apvar̃vinti.
1. apvarvėti: Su kraujais apvar̃vinau drabužius. Apsvar̃vino [v] andeniu nešdamas iš balos šieną.
2. varvinant aplieti (viršų): Babkas liūb keps, viršų apvar̃vins.
3. aplieti skysčiu, apšlapinti: Straktelėjo ji nuo suolo, užvertė knygą ir ėmė smulkiais žingsneliais bėgioti po trobą lyg apvarvinta skruzdėlė.
įvar̃vinti. įvarvėti 1: Taukų įvar̃vink biškelį. Nebeteka verdulis, o gal dar man įvar̃vintumei nors truputį. Invar̃vyk jai lašukų nuog nervų, – nebesdraskis. Nuomarin numirus, reik į mažąjį pirštelį kryžkryžiais įpjauti ir tą kraują įvarvinus tam pačiam duoti sugerti. Invar̃vink gi košėn aliejaus – gardžiau bus. Invar̃vyk biskį [degtinės],
nesgailėk. Nėkas neįvar̃vina tokiam ponuo. Įsivarvino į taurelę vyno. Jis įsivarvino lašų.
išvar̃vinti.
1. išvarvėti 1: Alų iš izbono, iš indo, iš stiklinės išvar̃vink čyst, kad nebliktum J. Išvar̃vina kelius lašus medaus, o mes laižom. [Medaus] nesukdavo, teip išvar̃vydavo, teip sutraiškydavo [korius]. | Reik didelios šilimos sniegą visą išvar̃vinti (ištirpinti) .
2. išvarvėti 3: Žmogus yra palinkęs už 1 rublį galvą guldyti, o už 30 ir visą savo kraują išvarvinti.
3. varvinant ištuštinti: Išvar̃vindavo korius, spausdavo par skurliuką lininį.
4. varvinant pagaminti: Iš vienos bangžuvės galvos išvarvina tepalo už kelis šimtus rublių. Nėr degtinės – patys iš ko išsivar̃vina.
[daũg, kẽletą] ãšarų išvar̃vinti (daug, kiek) verkti: Iš gailesio išvarvink ben keletą ašarų. Ir iškukavo daugel vargelių, ir išvarvino daug ašarėlių.
paskutìnį kraũjo lãšą išvar̃vinti viską atimti: Brolis benga mun paskutìnį kraũjo lašą išvar̃vinti.
[daũg, kíek] prãkaito išvar̃vinti privargti sunkiai dirbant: Par rugpjūtes kíek prãkaito esam išvar̃vinusios. Kiek čia prūnijom, kíek prãkaito išvar̃vinom!
nuvar̃vinti. nuvarvėti:
1. Nu stogų nuvar̃vinti (nutirpdyti sniegą) galia greit, ale an žemės sluoksnio neįšildo.
2. Giją, drabužį nuvar̃vinau pakabinus. Šlapią indą nuvar̃vink ir nušluostyk! Nuvar̃vinsi [varškę sūriui],
įdėsi druskos, išmaišysi. Nuplauna [virtus grybus] šaltu vandeniu, nuvar̃vina ir tada druskos įpilia.
3. Vaikas rašydamas netyčia nuvar̃vino kelis lašus rašalo ant savo knygos. Boba, žalty, nuvar̃vink nu žolių šimtą gramų (įpilk degtinės) !.
4. nusišlapinti: Nu vyrai, nusivar̃vint i gult!
5. permerkti, perdrengti: Visų vėjų [piemuo] nupūstas, visų lytų nuvar̃vintas.
apìvaras nuvar̃vinti rasti prieglobstį: Ar negalėtumėm čia sustoję ir pailsėti čia pas tamstą, noris apivaras nuvarvinti.
ãšarą nuvar̃vinti kiek verkti, paašaroti: Motyna mirė, nėkas ir ãšaros nenuvar̃vino, buvo atsibodusi.
kójas nuvar̃vinti (-
yti.
) rasti prieglaudą, poilsį, prisiglausti: Turėsi kur kójas nuvar̃vint.
[daũg] prãkaito nuvar̃vinti daug vargti dirbant: Senis daug prakaito per savo amželį nuvarvinęs.
séilę nuvar̃vinti
1. Ans. už plikos motriškos pamatymą šimtus devė, jei turėjo, o jei neturėjo, ta séilę nuvar̃vino.
2. numigti: Biškį séilę nuvar̃vinau – tujau svietas kitaip atrodo.
pavar̃vinti. pavarvėti 1: Pavar̃vino lašus į akis tris dienas – ir akys daba sveikos.
ãšaras pavar̃vinti paverkti, paverkšlenti: Úaras pavar̃vina – gauna iš tėvo rublį kokį.
nósį (séilę) pavar̃vinti. paspoksoti, pažiopsoti: Nuo upės skardėjo šūviai, tad Andrius veikiausiai nubėgo pavarvinti seilės prie šaudyklos.
pravar̃vinti.
1. pradėti leisti, varvinti, praleisti: Ateik, pravar̃vinsim bačkelę.
2. varvinant pasidaryti: Ar jau turi pravarvinęs kokį kaušelį?. Prasivar̃vina i numinės – sruoba visi. Iš kur tiek litrų valstybinės nupirkai? Reikia ir namie prasivarvinti [naminės].
smùrgą pravar̃vinti kurį laiką žiopsoti, spoksoti: Pusdienį smùrgą pravar̃vino pry varstoto, o nėko neišmoko.
privar̃vinti.
1. privarvėti
1. Medį įkirtus smarkokai kirviu, galima prisivarvinti sulos. Su bitims ana užsiema, bačkas medaus prisivar̃vina.
2. gerokai įlašinti, įvarvinti: Į medų metylių sunkos privarvino.
3. daug prikalbėti, prišnekėti: Aš jum jau privar̃vinau tų poterių, gal ir klausyt atsibodo.
suvar̃vinti. suvarvėti:
1. Iš kelių buteliukų suvar̃vinau vaistus ir daviau išgerti. Suvar̃vinau visą pienelį. | Suvar̃vino do kiek pieno.
2. Mat nakčia smarkiai lietus lijo, stogas čia pravarvėjo, ir jį visą suvarvino.
3. iš paskutinio surinkti, sutaupyti: Abudu su tičiu suvar̃vysva kelias dešimtis, nuneši į taupomą tujau. Kap tik suvar̃vinau sėklą. Iš to nėsančio suvar̃vinau i daviau. Čia žmogus džiaugies an druskos skatikelį susivar̃vinęs.
užvar̃vinti. užvarvėti 1: Aš užvar̃vinsiu taukų ant košės. Kiaulės kraujo ant duonos užvarvinę rudenyj pjaunant laiko par metus ant prireikimo nuo dieglio užduot. Dievo galybė užvar̃vina kelius lašus (truputį palyja) , viskas tvaska, žmogus liek neliejęs. Užsivar̃vinu kelius lašus valerijono in cukraus, suvalgau – ir palengvėja. užlyti, užlašnoti: Kiek čia lijo, truputį užvar̃vino. Užvar̃vino, a čia lijo?
ant dantiẽs užvar̃vinti kiek išgerti: Eime truputį ant danties užvarvinti.
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivarvinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.
Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt