įvaltabyti

valtãbyti, -ija (-yja), -ijo.

1. valkioti, drengti, trinti: Valtãbijo valtãbijo tokį gerą švarkelį, kol vieni skūtai paliko. Jei po purvynus taip valtãbysi, neturėsi batelių. | Tą lementorių esu dvi žiemi valtãbijusi.

2. glamžyti, maigyti: Kam tu valtãbiji gromatą? minkyti: Pakaks pyragus bevaltãbyti, gali kepti.

3. vatuloti: Valtãbija kąsnį apsižiojusi, nė ėsti dorai nemoka.

4. mušti, daužyti, talžyti: Valtãbys su medžiu tavo šonus, kaip vyninis obuolys minkštas atsirasi. Šunį valtãbyk, ne muni.

5. vartyti, mėtyti: Teip aną. nupjovė, teip užtvarkė, ka aš dabar kaip noru, teip aną valtãbiju.

6. šlaistytis, valkiotis, tąsytis: Nėr jokio reikalo mergoms naktims valtãbyties. Bet da vienos motriškos anam neužteks, kaip ans valtãbijos, teip valtãbysias.

7. mėtytis: Valtãbijos tie akminai ir tebvaltãbijas. Tu nenorėk didelios senatvės: valtãbysys kaip senas klumpis pasiuolė [je].
apvaltãbyti. apmušti, apdaužyti, apkulti: Apvaltãbyjo šonus su medžiu, t. y. apmušė.
įvaltãbyti. įkrėsti, įmušti, apkulti: Tavi reik įvaltãbyti.
išvaltãbyti.

1. išniurkyti, išmaigyti: Tą pačią [linų] saujikę kiša kartais du tris sykius [į mašiną],
išvaltãbija gerai. Nu ir išvaltãbijai tu tą muno kepurę. išminkyti: Jergau, kas tą tešlą išvaltãbys! Juo išminkysi, juo išvaltãbysi, juo geresnė [duona]. išmankštinti, išmiklinti: Kariūminė [je] vyrus išvaltabija. Aš aną gerai išvaltãbijau, kad jau nė nepažinsi.

2. apmušti, apdaužyti, išperti: Kai sykį gerai išvaltãbysu, tai visados atsiminsi. Išvaltãbijau šonus, ta žinos daugiau.

3. kurį laiką valkiotis, prasišlaistyti: Išsivaltãbijo nedėlę, i nėkas nežino kur.
nuvaltãbyti.

1. nudėvėti, nunešioti, nudrengti: Nuvaltãbijo tokią gražiausią suknikę. Paduok gerą drobužį – nuvaltãbija tučtujau. Nūvaltãbijo i nūmetė [drabužį]. Nūsivaltãbijo drobužis par tokį nešiojimą.

2. nučiupinėti, nuglamžyti: Tokių nuvaltãbytų piningų prikišo, kitas ir visai suplyšęs.

3. nuvalkioti: Nuvaltãbyta merga. Toki graži merga i kaip nusivaltãbijo. Nusivaltãbija mergos važodamos. Tie pijokai žalčiai taip i nusivaltãbija.
pasivaltãbyti pasišlaistyti, pasivalkioti: Pasivaltãbijo pasivaltãbijo i sugrįžo.
suvaltãbyti

1. sunešioti, sudrengti.

2. susivalkioti: Besiskirdama kavalierius neištekėjo, – taip ir susivaltãbijo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivaltabyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x