įvaltabyti

valtãbyti, -ija (-yja), -ijo.

1. valkioti, drengti, trinti: Valtãbijo valtãbijo tokį gerą švarkelį, kol vieni skūtai paliko. Jei po purvynus taip valtãbysi, neturėsi batelių. | Tą lementorių esu dvi žiemi valtãbijusi.

2. glamžyti, maigyti: Kam tu valtãbiji gromatą? minkyti: Pakaks pyragus bevaltãbyti, gali kepti.

3. vatuloti: Valtãbija kąsnį apsižiojusi, nė ėsti dorai nemoka.

4. mušti, daužyti, talžyti: Valtãbys su medžiu tavo šonus, kaip vyninis obuolys minkštas atsirasi. Šunį valtãbyk, ne muni.

5. vartyti, mėtyti: Teip aną. nupjovė, teip užtvarkė, ka aš dabar kaip noru, teip aną valtãbiju.

6. šlaistytis, valkiotis, tąsytis: Nėr jokio reikalo mergoms naktims valtãbyties. Bet da vienos motriškos anam neužteks, kaip ans valtãbijos, teip valtãbysias.

7. mėtytis: Valtãbijos tie akminai ir tebvaltãbijas. Tu nenorėk didelios senatvės: valtãbysys kaip senas klumpis pasiuolė [je].
apvaltãbyti. apmušti, apdaužyti, apkulti: Apvaltãbyjo šonus su medžiu, t. y. apmušė.
įvaltãbyti. įkrėsti, įmušti, apkulti: Tavi reik įvaltãbyti.
išvaltãbyti.

1. išniurkyti, išmaigyti: Tą pačią [linų] saujikę kiša kartais du tris sykius [į mašiną],
išvaltãbija gerai. Nu ir išvaltãbijai tu tą muno kepurę. išminkyti: Jergau, kas tą tešlą išvaltãbys! Juo išminkysi, juo išvaltãbysi, juo geresnė [duona]. išmankštinti, išmiklinti: Kariūminė [je] vyrus išvaltabija. Aš aną gerai išvaltãbijau, kad jau nė nepažinsi.

2. apmušti, apdaužyti, išperti: Kai sykį gerai išvaltãbysu, tai visados atsiminsi. Išvaltãbijau šonus, ta žinos daugiau.

3. kurį laiką valkiotis, prasišlaistyti: Išsivaltãbijo nedėlę, i nėkas nežino kur.
nuvaltãbyti.

1. nudėvėti, nunešioti, nudrengti: Nuvaltãbijo tokią gražiausią suknikę. Paduok gerą drobužį – nuvaltãbija tučtujau. Nūvaltãbijo i nūmetė [drabužį]. Nūsivaltãbijo drobužis par tokį nešiojimą.

2. nučiupinėti, nuglamžyti: Tokių nuvaltãbytų piningų prikišo, kitas ir visai suplyšęs.

3. nuvalkioti: Nuvaltãbyta merga. Toki graži merga i kaip nusivaltãbijo. Nusivaltãbija mergos važodamos. Tie pijokai žalčiai taip i nusivaltãbija.
pasivaltãbyti pasišlaistyti, pasivalkioti: Pasivaltãbijo pasivaltãbijo i sugrįžo.
suvaltãbyti

1. sunešioti, sudrengti.

2. susivalkioti: Besiskirdama kavalierius neištekėjo, – taip ir susivaltãbijo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>valtãbyti, </b>-ija (-yja), -ijo. <br/>1. <span class="explanation">valkioti, drengti, trinti: </span> Valtãbijo valtãbijo tokį gerą švarkelį, kol vieni skūtai paliko. Jei po purvynus taip valtãbysi, neturėsi batelių. | Tą lementorių esu dvi žiemi valtãbijusi. <br/>2. <span class="explanation">glamžyti, maigyti: </span> Kam tu valtãbiji gromatą? <span class="explanation">minkyti: </span> Pakaks pyragus bevaltãbyti, gali kepti. <br/>3. <span class="explanation">vatuloti: </span> Valtãbija kąsnį apsižiojusi, nė ėsti dorai nemoka. <br/>4. <span class="explanation">mušti, daužyti, talžyti: </span> Valtãbys su medžiu tavo šonus, kaip vyninis obuolys minkštas atsirasi. Šunį valtãbyk, ne muni. <br/>5. <span class="explanation">vartyti, mėtyti: </span> Teip aną. nupjovė, teip užtvarkė, ka aš dabar kaip noru, teip aną valtãbiju. <br/>6. <span class="explanation">šlaistytis, valkiotis, tąsytis: </span> Nėr jokio reikalo mergoms naktims valtãbyties. Bet da vienos motriškos anam neužteks, kaip ans valtãbijos, teip valtãbysias. <br/>7. <span class="explanation">mėtytis: </span> Valtãbijos tie akminai ir tebvaltãbijas. Tu nenorėk didelios senatvės: valtãbysys kaip senas klumpis pasiuolė [je]. <br/><b>apvaltãbyti</b>. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti, apkulti: </span> Apvaltãbyjo šonus su medžiu, t. y. apmušė. <br/><b>įvaltãbyti</b>. <span class="explanation">įkrėsti, įmušti, apkulti: </span> Tavi reik įvaltãbyti. <br/><b>išvaltãbyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išniurkyti, išmaigyti: </span> Tą pačią [linų] saujikę kiša kartais du tris sykius [į mašiną], išvaltãbija gerai. Nu ir išvaltãbijai tu tą muno kepurę. <span class="explanation">išminkyti: </span> Jergau, kas tą tešlą išvaltãbys! Juo išminkysi, juo išvaltãbysi, juo geresnė [duona]. <span class="explanation">išmankštinti, išmiklinti: </span> Kariūminė [je] vyrus išvaltabija. Aš aną gerai išvaltãbijau, kad jau nė nepažinsi. <br/>2. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti, išperti: </span> Kai sykį gerai išvaltãbysu, tai visados atsiminsi. Išvaltãbijau šonus, ta žinos daugiau. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką valkiotis, prasišlaistyti: </span> Išsivaltãbijo nedėlę, i nėkas nežino kur. <br/><b>nuvaltãbyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nudėvėti, nunešioti, nudrengti: </span> Nuvaltãbijo tokią gražiausią suknikę. Paduok gerą drobužį – nuvaltãbija tučtujau. Nūvaltãbijo i nūmetė [drabužį]. Nūsivaltãbijo drobužis par tokį nešiojimą. <br/>2. <span class="explanation">nučiupinėti, nuglamžyti: </span> Tokių nuvaltãbytų piningų prikišo, kitas ir visai suplyšęs. <br/>3. <span class="explanation">nuvalkioti: </span> Nuvaltãbyta merga. Toki graži merga i kaip nusivaltãbijo. Nusivaltãbija mergos važodamos. Tie pijokai žalčiai taip i nusivaltãbija. <br/><b>pasivaltãbyti</b> <span class="explanation">pasišlaistyti, pasivalkioti: </span> Pasivaltãbijo pasivaltãbijo i sugrįžo. <br/><b>suvaltãbyti</b><br/>1. <span class="explanation">sunešioti, sudrengti. </span> <br/>2. <span class="explanation">susivalkioti: </span> Besiskirdama kavalierius neištekėjo, – taip ir susivaltãbijo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.