įūturti

.
ū̃turti, -a, -o. ùturti. ūtaryti 1: Mesiai tai vis da senybiškai ūturam. Kiti lenkiškai ū̃tura, kiti lietuviškai. Ū̃turt negaliu – užukimus. Ū̃tura [vaikas] kap senis. Aš ū̃tursiu pernakt, o jūs rašykit. Yr, kas ū̃tura, tik nėr kam klauso. Kad nemoki ū̃turtie, tai tyly. Neū̃turk dykosios! Mirs ir vis ū̃turs. Galva atpjauta, širdis išimta, gert duota i ūturt liepta.
apū̃turti

1. apūtaryti 2: Susrinkę bobos apū̃turo kaiminką. Jeigu an liežiuvio išdygsta spuogas, tai tą žmogų kas apū̃tura.

2. apūtaryti 3: Tu jau jo neapū̃tursi.

3. apsitarti: Pirma namie apsiū̃turk, tada sakyk.
atū̃turti

1. persakyti: Tik neatū̃turk niekam, ką aš sakiau.

2. atsikalbinėti: Tol atsiū̃tura, paki diržo neparodau.

3. užtektinai išsikalbėti: Aš su savo tolimuo duktele kai sueinu, tai negaliu atsiūturt.
daū̃turti. priūturti 2: Atejęs daū̃tura tik, kad ką duočia.
įū̃turti

1. įūtaryti 1: Aš jai inū̃tursiu, kad tavę neklausyt. Anas inūturamas žmogus. Insiūturo vaikas ligą.

2. apkalbėti, apšnekėti: Inū̃turta in manę visep.

3. įsiteikti kalba: Kas moka insiū̃turt, tas i apgauna.
išū̃turti

1. išūtaryti: Anas nuejo in kunigą ir jam visa ką išūturo. Išsiū̃turom, kai gulė [jo] m ligoninėj.

2. galėti kalbėti: Ažsikirto i neišū̃tura nieko. Gerklę skauda, negaliu išūturt.
nuū̃turti

1. nuūtaryti: Mažu jau ir šonan kada nuū̃turu.

2. atkalbėti: Jau kad ažsispyrė, tai nenuūtursi.

3. pakalbėti: Tik va apie taũ nuū̃turom.
paū̃turti. paūtaryti:

1. Kai anys išeis, mes paū̃tursma. Pageria arielkos, paū̃tura. Pasū̃turi žmogus – ir to dienelė trumpesnė.

2. Reikia kokiam kunigui paūturt. Aš nereiką paūturau.
pérūturti

1. perūtaryti: Tu jam nepérūtursi, sarmatysies.

2. perkalbėti: Tu jį pérūturk.

3. pertraukti (kalbą): Manęs nepérūturk, tylėk!

4. per daug pasakyti: Nepérsiūturs ana nė žodelio.
praū̃turti

1. prakalbėti: Praū̃turk lietuviškai.

2. prasitarti: Saugokis, prie jo neprasiū̃turk.
priū̃turti

1. priūtaryti 2: Mamai priūturo visep in manę.

2. prikalbėti, įtikinti: Tu matai! Durnių priū̃turo.
razū̃turti. išpasakoti: Savo vargelio nerazūturau.
suū̃turti

1. suūtaryti 3: Ažmokėsiu, kiek suūturta. Reikia suū̃turt: i miežius anas nupjaus, i rugius. Suūturom in kermošiaus sustiktei. Jau i su kunigu buvo susiū̃turę, ale tėvas išardė veselią.

2. susikalbėti: Kliedžia jau [ligonis],
nesusiū̃turt. Su razumnu ir susiū̃turt gera. Kaip žąsinas su kiaule teip susū̃turam, ana ruskai, aš lietuviškai.
užū̃turti

1. užūtaryti
1.

2. užkalbinti: Tu jį ažū̃turk, o aš pavogsiu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iuturti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x