įurkėti

ur̃kėti, -ėja, -ėjo. urkioti:

1. Toks jau ans žaltys yr: aną turi ur̃kėti ir ur̃kėti. Vaikus reikia žadinti iš lengvo, netąsyti už plaukų, neurkėti.

2. Iš tavęs blogas darbininkas: kol ur̃kėju, tol tu dirbi.
apur̃kėti. apibarti: Tavo vaikus apur̃kėjau, kam po muno daržą lando.
įur̃kėti. pabarti, apuiti: Įur̃kėti vaikai juo klauso.
išur̃kėti. išurkioti 2: Iškriukėjau vaiką, išur̃kėjau ganyti avis.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iurketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x